Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-02-22 |
1993 m. Baltarusijos politikoje iškilo Aliaksandras Grigorijevičius Lukašenka. Eidamas Baltarusijos parlamento antikorupcinio komiteto sekretoriaus pareigas A. Lukašenka apkaltino tuometinį prezidentą Stanislavą Šuškevičių valstybės turto grobstymu. Dėl tokių kaltinimų buvo surengtas balsavimas, po kurio S. Šuškevičius buvo nušalintas.
1994 m. įvyko Baltarusijos prezidento rinkimai ir naujuoju šalies vadovu buvo išrinktas A. Lukašenka. Davęs priesaiką, savo kalbos metu jis citavo 16-ąjį JAV prezidentą Abraomą Linkolną: „Demokratija – tai tautos valdžia, išrinkta tautos ir tautai“, teigdamas, jog vienintelė diktatūra Baltarusijoje bus tik įstatymo diktatūra.
Aliaksandras Lukašenka. remlin.ru nuotr.
Netrukus po rinkimų A. Lukašenka inicijavo du referendumus dėl Konstitucijos pataisų. Referendumo organizavimui nepritarę 19 parlamento narių paskelbė bado streiką parlamente, tačiau jau tą pačią naktį dalis jų buvo sumušti milicininkų ir OMON pareigūnų, o kiti tiesiog išvilkti iš salės.
1996 m. buvo surengtas dar vienas referendumas, kurio pataisos A. Lukašenkai suteikė beveik neribotą valdžią: galėjo be parlamento pritarimo skirti ministrus, paleisti parlamentą, prezidento dekretai ir įsakai įgijo didžiausią teisinę galią.
Parlamentas ėmėsi veiksmų: nuspręsta pradėti apkaltos procesą A. Lukašenkai, tačiau dėl Konstitucijos pataisų jis parlamentą paleido, apkalta nebuvo įvykdyta, o prezidentas savo kadenciją pratęsė iki 2001 m.
Oficialiais duomenimis, A. Lukašenka 75,65% proc. balsų buvo išrinktas antrai kadencijai. Jau tuomet, pasak daugelio Europos Sąjungos valstybių, JAV politikų, rinkimų rezultatai galimai buvo suklastoti.
2005 m. spalį A. Lukašenka paskelbė sieksiantis prezidento posto ir trečiai kadencijai. Tai padaryti jam pavyko gavus net 84,2% visų rinkėjų balsų. Po šių rinkimų prasidėjo opozicionierių protestai, o vienas opozicijos lyderis Aleksandras Kozulinas buvo nuteistas kalėti 5,5 metų.
Tokiu būdu, varžant opozicijos veiklą, įsakant slopinti masinius protestus, suimant prieš įsigalėjusį valdymą pasisakančius žmones bei falsifikuojant šalies prezidento rinkimų rezultatus, A. Lukašenka įsitvirtino valdžioje ir buvo išrinktas ketvirtai bei penktai kadencijoms.
Šių kandencijų metu taip pat stipriai pablogėjo Baltarusijos ir Lietuvos santykiai, kadangi buvo priimtas sprendimas pradėti įgyvendinti Astravo atominės elektrinės projektą. Jėgainę Lietuvos Vyriausybė vadina grėsme nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Nedidelis atstumas iki valstybės sienos ir sostinės Vilniaus yra viena pagrindinių Lietuvai susirūpinimą keliančių problemų. Teigiama, kad Astravo AE neatitinka tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų.
Dar viena nerimą kelianti problema – Astravo aikštelė AE statybai buvo pasirinkta neatlikus poveikio aplinkai vertinimo: Baltarusija nepateikia vienareikšmiškos informacijos apie aikštelės geologinę sandarą, karstinių reiškinių aktyvacijos galimybes, aikštelės tektoninę sandarą, tektoninių lūžių sistemą. Nesutarimus paaštrina ir tai, kad statybų aikštelės pasirinkimas nebuvo suderintas su Lietuva, todėl, remiantis ESPO konvencijos nuostatomis, šios statybos yra neteisėtos. Taip pat kyla Lietuvos geriamojo vandens užteršimo grėsmė. Pasirinkta Astravo AE vieta reiškia ir tai, kad jos reaktoriams aušinti bus naudojamas Neries vanduo. Kadangi Neries baseinas apima 72 proc. Lietuvos teritorijos, branduolinės avarijos atveju būtų užteršta net 90 procentų viso Lietuvos geriamojo vandens.
Astravo AE jau yra įvykęs ne vienas incidentas – trys iš jų baigėsi žmonių mirtimi. Rimčiausias jų įvyko 2016 m. liepos 10 d., kai iš 4 metrų aukščio nukrito 330 tonų sveriantis reaktoriaus korpusas. Šie įvykiai atskleidžia sistemines problemas: prastą darbo saugą, neužtikrinamą darbų kokybės kontrolę, instrukcijų nesilaikymą.
Praėjusių metų prezidento rinkimai Baltarusijoje dar kartą sudrebino tiek tarptautinę bendruomenę, tiek pačius baltarusius, kai A. Lukašenka galimai suklastojo rinkimų rezultatus ir pasiskelbė prezidentu šeštai kadencijai.
Norėdami geriau susipažinti su situacija Baltarusijoje, paruošėme interviu su aktyviai Baltarusijoje veikiančia mergina, kuri įvykių įkarštyje buvo suimta ir iki šiol yra represuojama savo valdžios.
Tiesą sakant, aš naujam prezidentui nekėliau lūkesčių kardinaliai pakeisti mūsų šalį. Mūsų tikslas buvo sąžiningi, teisingi ir skaidrūs rinkimai, kurių rezultatai būtų labiau įtikinami nei tokie, kuriuos išgirdome. Baltarusiai tiesiog norėjo pokyčių, žodžio laisvės bei judėjimo nauja politine kryptimi.
Aš į gatves išėjau rugpjūčio 10 dieną su savo draugais. Su didele minia žmonių mes keliavome Minsko gatvėmis, kol pasiekėme centrinę aikštę, kurioje buvo dar daugiau protestuojančiųjų. Už kelių minučių link mūsų pradėjo bėgti vienas vaikinas, kuris šaukė, jog ateina OMON pareigūnai. Staiga mes išgirdome nežmonišką triukšmą ir didelė banda pareigūnų pradėjo bėgti link mūsų. Šalia manęs sprogo dūmadėžė, todėl aš visiškai negalėjau nieko girdėti, o aplink mačiau tik žybtelėjimus ir išsigandusius žmonių veidus.
Mes visi bandėme bėgti, kai kurie krito sužeisti, šaukė pagalbos, tačiau niekas negalėjo jiems padėti. Šį kartą man pasisekė pasislėpti gretimų namų rajone.
Grįžę mes neradome jokių sužeistų žmonių, bet aikštėje vis dar buvo apie 1000 protestuotojų, kurie bandė atsigauti po kątik įvykusio siaubo. Tačiau po 5 minučių vėl pasirodė OMON pareigūnai. Mes vėl pradėjome bėgti. Ir šį kartą mums pavyko pasprukti.
Visi šie įvykiai truko taip ilgai, kad atėjo naktis. Aš nežinojau, kaip man grįžti namo, nes visi keliai buvo uždaryti. Sutikau grupelę žmonių, kurie taip pat bandė rasti kelią namo ir prisijungiau prie jų. Mes su jais kalbėjome apie tos dienos įvykius ir apie tai, kaip mums iš čia išsinešdinti. Tada aš paskambinau mamai, pokalbis truko apie 2 minutes. Staiga viskas nutilo.
Apsisukusi pamačiau, kad mano pakeleiviai bėga į priešingą pusę ir aš nesupratau, kodėl. Tačiau tada iš už kampo pasirodė 10 OMON pareigūnų, kurie buvo čia pat, netoli mūsų. Aš bandžiau sprukti, bet buvo per vėlu. Jie mane sučiupo. Buvau parversta ant žemės, jie pradėjo mane mušti ir nustojo tik tada, kai suprato, jog esu mergina, o ne vaikinas, kaip jie iš pradžių galvojo.
Tada mane pasodino į policijos autobusą, kuriuo buvome nugabenti į policijos būstinę. Šioje būstinėje aš išbuvau 14 valandų ir visą laiką privalėjau stovėti veidu į sieną. Vyrai privalėjo klūpėti ant kelių. Ten mes išbuvome visą naktį ir mums nebuvo leista nei atsisėsti, nei atsigerti vandens, nei nueiti į tualetą, nei paskambinti artimiesiems. Buvo labai šalta.
Kai kurie vyrai buvo sužeisti, bandė prašyti prižiūrėtojų pagalbos, tačiau juos tik dar žiauriau sumušdavo. Ryte mus vėl pasodino į autobusą ir išvežė į kalėjimą. Mane pasodino į kamerą, kurioje buvo vietos aštuonioms merginoms, tačiau joje jau buvo 28 moterys ir aš buvau 29. Šioje kameroje mane laikė tris dienas, nes tik po trijų dienų prasideda teismo procesas. Kai kurios merginos buvo sužeistos ir niekas jomis nesirūpino.
Aš miegojau ant grindų kartu su vyresne moterimi, kuriai buvo 74 metai. Kamera buvo maža, joje trūko oro. Mums nesakė, kiek tuo buvo valandų. Taip pat aš negalėjau paskambinti savo tėvams ar advokatui.
Po šių trijų dienų prasidėjo teismo procesas, jeigu tai galima taip pavadinti. Teisėja manęs klausė įvairių klausimų, tačiau net nelaukė mano pilno atsakymo. Tad nuosprendis buvo priimtas jau prieš teismo procesą ir joks mano žodis jo nebūtų pakeitęs. Teismo nuosprendis man buvo 100 dolerių bauda ir čia man tikrai labai pasisekė. Kai kurios merginos gavo 300 dolerių baudą, o tai yra vidutinis atlyginimas Baltarusijoje, tiksliau Minske, nekalbant jau apie kitus miestelius. Ir kai kurios iš šių moterų yra mamos, rūpinasi savo pagyvenusiais tėvais ir kitais artimaisiais.
Homoatrox (ommons.wikimedia.org) nuotr.
Deja, mes negalėsime greitu metu atsigauti po šių žiaurių įvykių ir, žinoma, tiek ekonominė padėtis, tiek mūsų kaip tautos psichologinė būsena bus nusilpusios. Tačiau aš džiaugiuosi, kad mes susivienijome kaip tauta. Ši situacija privertė mus susimąstyti, ką mums reiškia laisvė, ką mums reiškia ši šalis.
Aprašyti įvykiai kelia siaubą. Deja, jie tęsiasi ir toliau. Baltarusijos valdžia tęsia represijas prieš savo tautą, žmonės yra suimami kiekvieną dieną, o aktyviam jaunimui užkertamas kelias siekti aukštojo mokslo. Tik tolimesnė drąsių baltarusių kova ir tarptautinės bendruomenės ryžtingumas gali tai pakeisti.
Lietuvos vaidmuo šioje situacijoje taip pat išlieka svarbus. Mes turime padėti savo kaimynams kovoti su šia neteisybe, nes ir mes kažkada esame buvę tokioje situacijoje ir iki šiol prisimename laisvės kainą.
Parašykite komentarą