Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-02-15 |
Per trejus metus į Klaipėdos savivaldybės socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą planuojama investuoti beveik 200 mln. eurų, nors šiemet iš statytojų ketinama surinkti tik 400 tūkst. eurų.
Naujosios mokyklos šiaurinėje miesto dalyje statybos yra vienas didžiausių socialinės infrastruktūros projektų. Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėda, kaip ir kitos šalies savivaldybės, nuo šių metų pradžios įvedė visuotinį savivaldybės infrastruktūros mokestį, kurį turi susimokėti visi statytojai, kai pateikia dokumentus gauti statybos leidimą.
Miesto taryba dar pernai gruodį patvirtino šio savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio dydį. Nustatyta, kad pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statytojai, turi susimokėti apie 10 eurų už kiekvieną kvadratinį metrą planuojamo ploto, o prekybos paskirties pastatams šis mokestis yra apie 21 euras.
Ši įmoka susideda iš dviejų tarifų – socialinės bei inžinerinės infrastruktūros. Abu tarifai yra daugmaž vienodi, o juo susumavus ir nustatyti minėti mokesčių dydžiai.
Planuota, jog šiemet į Klaipėdos miesto biudžetą pavyks surinkti apie 1,2 mln. eurų savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčių. Tačiau planus teko sumažinti vos iki 400 tūkst. eurų.
Priežastis ta, jog Vyriausybė priėmė nutarimą, jog neprioritetinės plėtros teritorijoje socialinės infrastruktūros tarifas gali būti tik nulis. Kol nėra patvirtintas naujasis Klaipėdos miesto bendrasis planas, visa Klaipėdos savivaldybės teritorija yra neprioritetinės plėtros teritorija, todėl joje galima rinkti tik mokesčius už inžinerinę infrastruktūrą.
Iš šiemet planuojamų surinkti 400 tūkst. eurų beveik pusę sumos – 150 tūkst. eurų numatoma skirti Sukilėlių ir Teatro gatvių rekonstrukcijai, o 250 tūkst. eurų panaudoti kompensacijoms, kurių prašys patys savivaldybės infrastruktūrą įrengę vystytojai, nes jie tokią teisę turi.
„Mokestis yra visuotinis, todėl miesto tarybos spendimu sudaryta komisija sprendė, kam reikia panaudoti įmokas. Senamiestis yra ta vieta, kuria visi naudojasi, todėl ir nuspręsta dalį įmokų skirti senamiesčio gatvėms rekonstruoti“, – Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams pirmadienį aiškino Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.
Šiam komitetui buvo pristatytas ir visas Klaipėdos savivaldybės infrastruktūros plėtros planas 2021-2023 metams.
„Į jį įrašyti projektai, kurie jau numatyti Klaipėdos savivaldybės strateginės veiklos plane. Paklausėme ir savivaldybės įmonių, kokius projektus per trejus metus jos planuoja vystyti. Visos šios priemonės ir įtrauktos į planą, kurį komisija jau patvirtinto“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė.
Iš viso plane numatyta per trejus metus įgyvendinti 213 projektų. 63 iš jų yra socialinės infrastruktūros, pavyzdžiui, darželių renovacija, Sakurų parko įrengimas ir pan., o 150 projektų yra inžinerinės infrastruktūros.
Anot I. Butenienės, bendras lėšų poreikis įgyvendinti visą planą yra 193,8 mln. eurų, iš kurių šiemet reikia apie 70 mln. Planuojamų projektų finansavimo šaltiniai yra ir miesto biudžetas, ir ES parama, ir savivaldybės įmonių lėšos.
Komiteto narė Alina Velykienė teiravosi, kaip šis Klaipėdos savivaldybės infrastruktūros plėtros planas sudarys sąlygas didėti gyventojų skaičiui. „Tam reikia ne tik infrastruktūros, bet ir minkštųjų priemonių. Šiame plane yra tik infrastruktūros plėtra“, – pabrėžė M. Černiutė-Amšiejienė.
Nuorodą į visus Klaipėdos miesto savivaldybės ES lėšomis vystytus projektus ir skolos duomenis rasite http://www.klaipėda.lt > Atviri duomenys; ES finansuojami projektai (apačioje pilkame fone). Atsidarę „Atviri duomenys” skolos ieškokite įrašo „Savivaldybės skola ir paskolos dalis skoloje”.
Klaipėdos miesto savivaldybės skola skelbiama http://www.klaipėda.lt > Atviri duomenys (psl. apačioje). Tiesioginė nuoroda: https://data.gov.lt/dataset/savivaldybes-skola-ir-paskolos-dalis-skoloje
Visi Klaipėdos savivaldybės ES finansuoti projektai: https://www.klaipeda.lt/lt/-3/es-finansuojami-projektai/2051
Jei prognozuojamą šių metų valstybės skolą paskirstytume gyventojams, kiekvienam tektų po 8 tūkst. eurų. Dar prieš penkerius metus ši suma buvo kiek mažiau kaip 5.8 tūkst. eurų, o prieš dešimtmetį vos 3,5 tūkst. Planuojama, kad 2022 m. šalies skola dar didės ir sieks apie 25 mlrd. eurų arba apie 9 tūkst. vienam gyventojui.
ES ir kitos paramos lėšų neigiamu disbalansu, nustatomas 4,527 mlrd. eurų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas.
Lietuva ketina skolintis kiek daugiau nei 5 milijardus eurų ir valstybės skolą padidins iki 25,454 mlrd. eurų.
Jie dar svaigsta apie gyventojų daugėjimą , kai iš miesto bėga jaunimas. Pykina nuo jų tauškalų.
Kadangi kalba eina apie dideles statybas mieste, tai savo ruožtu reiškia ir daug gražaus kažkam pinigėliai, todėl smalsu pasidarė sužinoti ar buvęs miesto meras ir nuolatinis savivaldybės narys R.Taraškevičius tebėra vienos stambios statybinės įmonės akcininku, ar vis dar tebesivažinėja su tuo pačiu dabar jau kelių metų senumo prabangios prabos automobiliu. Turbūt ne tik man įdomu tai sužinoti.
Niekas netrukdo ateiti į rinkimus ir balsuoti už tuos, kurių sąrašuose taraškevičių, grubliauskų nėra. Jų amžinas buvimas valdžioje- mūsų neatsakingumo išdava. Kiek ateina į rinkimus? Neatleistinai daug ignoruoja juos, todėl ir turim, ką turim.
tau. Su šventėm vadinasi. Ir vėl šimtai, milijonai. Vėl, bus ir kad nesimatytų,geriau po žeme – inžinerinė infrastruktūra. Pernai rudenį Grubliauskas džiūgavo, kad naujosios mokyklos pamatai baigti. Šioje foto aiškiai matosi, kad net dabar dar toli gražu iki to. Tai ar jis nuolat pliauškia bileką ar jokio supračio neturi kas tie pamatai? Abiem atvejais visiškas gybelis miestui ir tiems šimtams mln. su tokiu pliauzerium.
Martynai, gal galite parasyti kurios dienos cia nuotrauka? Itariu, kad ne siandienos.
Ir vėl tu apsijuoki 😀 Vaizdas dabar toks pat, kaip ir foto. Juokingas tu, gindamas aklai Grubliauską. Net apgailėtinas kartais… 😉
Nuotrauka daryta gruodžio 11 dieną.
Jums matau problemos su teksto suvokimu… bet dziugu, kad eilini karta buvau teisus 😉
Na taip, mokykla jau pastatyta, ir laiku, tikrai, kad neklydai 😉
Pirma žmonių reikia atsiklausti kuo jiems reikia. O ne vykdyti pinigu plivyma per projektus.
taip, zmonems reikia daugiau lietuviu kalbos pamoku!!! 🙂
Zmoniu nuomone valdziai nerupi-nusispjAUT!!!SVARBU savo kisenes prisikimst
Kam tų pamokų reikia, bet tau labiausiai- nepavyko tau dar nė vienos žinutės parašyti be klaidų 😉
Sugadinti gyventoju namai
Užpylti rūsiai. Užtvyndyta teritorija. Iškirsti medžiai. Susprogdintas namu vamzdynas. Žala milžiniška nuo vykdomo savivaldybės projekta PRIEŠ ŽMONIŲ VALIA. APHAVI DAVIVALDYBĖ KAD NEMAŽINS ŽALIJUJU PLOTU. IŠ 10.5 SUMAŽINO UŽBETONAVO NET 4HA.
UŽ TOKI PROJEKTA KAD IŠDVESIOTU PROJEKTOTOJAS KELPROJEKTAS IR NENIŠKIS SY GRUBLIAUSKU. KAD RANKOS NUDŽIUTU. KAD IŠ LOVU NEATSIKELTU BUKIT PRAKEIKTI NUSIKALTELIAI
Ir toms investicijoms iliustruoti pasirinktas „super sėkmingo” savivaldybės projekto šimtmečio mokyklos statybų vaizdelis 🙂 kad tik nebūtų pranašiška….
Balius iš skolintų pinigų. Manote, Briuselis skolų nepareikalaus atiduoti?
O kiek konkreciai mes Briuseliui skolingi? 😀
Nu tai ir sumokesim-tai komunslines pabrangins,tai papildomu mokesciu ives
Prognozuojamas finansavimo poreikis 2021 metais sudarys apie 6,58 mlrd. eurų, didžiausią jo dalį sudarys bendro valstybės biudžeto deficito finansavimas – apie 3,177 mlrd. eurų. Iš jų valstybės biudžeto deficitui finansuoti bus skirta apie 2,522 mlrd. eurų, o Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšų neigiamam balansui – apie 655 mln. eurų.
Apie 2,147 mlrd. eurų bus skirta skolai grąžinti, iš jų vidaus skolai – 1,013 mlrd. eurų, o užsienio skolai – 1,133 mlrd. eurų. Didžiausią dalį užsienio skolos grąžinimų sudaro 2021 metų kovą išperkama 988 mln. eurų euroobligacijų emisija, kurios išpirkimui lėšos sukauptos 2020 metais. Kitąmet dalį lėšų poreikio sudarys išankstinis 1,141 mlrd. eurų lėšų kaupimas euroobligacijų emisijai 2022 metų vasarį išpirkti.
115 mln. eurų planuojama suteikti paskolų juridiniams asmenins, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus 2014–2020 metų ES lėšomis, ir Viešųjų investicijų plėtros agentūrai projektui „Daugiabučių namų modernizavimo fondas“ finansuoti.
Taip pat apie 400 mln. eurų bus skirta 2022 skoloms