Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-02-01 |
Kadangi šalyje nuo praėjusios savaitės vidurio vis dar yra be elektros likusių gyventojų, kai dėl šlapio sniego apdrabos miškingose vietose virstantys medžiai nutraukė elektros laidus, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) paaiškina šio retai pasitaikančio meteorologinio reiškinio prigimtį ir statistiką.
Skelbiama, jog šlapio sniego apdraba yra viena iš apledėjimo rūšių, apibūdinama kaip šlapio sniego sluoksnis, prilipęs prie laidų, medžių ir kitų (dažniausiai horizontalių) paviršių. Paprastai krintant šlapdribai, oro temperatūra sukiojasi apie nulį arba būna teigiama. Kai oro temperatūra žemesnė nei 0 C, šlapias sniegas sušąla tankiu, daugiau ar mažiau tolygiu sluoksniu. Iš visų apledėjimo rūšių pačios pavojingiausios yra tos, kurios turi didžiausią tankį, t.y. lijundra, šlapio sniego apdraba ir sudėtinis apšalas.
Apdrabos sluoksnio dydis priklauso nuo šlapdribos intensyvumo, kritulių trukmės, vėjo greičio, oro temperatūros, t. y. nuo meteorologinių sąlygų ir sinoptinės situacijos. Atsižvelgiant į šio sunkaus sluoksnio storį apdraba gali būti pavojingas arba stichinis reiškinys.
Nors tai yra gražus akiai vaizdas, apdraba padaro nemažai žalos miškams, elektros vartotojams, nes dažniausiai medžių šakos neatlaiko svorio ir lūžta, nutraukdamos elektros tiekimo linijas, užtverdamos kelius ir pan.
Smarki šlapio sniego apdraba laikoma pavojingu meteorologiniu reiškiniais, kai ant standartinio lijundros stovo laidų susidaro 11–34 mm šlapio sniego sluoksnis (be laido diametro). Pasiekęs ir viršijęs 35 mm sluoksnio storį, šis reiškinys vadinamas stichiniu. Kai jis apima 1/3 šalies teritorijos, tai laikomas stichiniu reiškiniu, galinčiu sukelti šalies masto nelaimes, kai mažesnį plotą – stichiniu reiškiniu, galinčiu padaryti vietinės reikšmės žalą.
LHMT archyviniai duomenys rodo, jog šis reiškinys nėra dažnas Lietuvoje. O stichinius kriterijus pasiekusi apdraba ypač retai pasitaiko, tačiau, kai pasitaiko, ji pridaro nemažai eibių.
Iš viso nuo 1961 m. yra aprašyta 11 stichinės apdrabos atvejų. Įsimintina 1985 m. lapkričio 12-13 d. apdraba, nes apėmė didžiausią plotą, ir 1992 m. spalio 22-23 d., padarė daugiausia nuostolių.
Labiausiai pavojinga apdraba yra rudenį, kai medžiai yra dar su lapais, ant kurių lengvai klijuojasi šlapias sniegas ir jo storymė gali būti išties įspūdinga. Be abejo, po apdrabos sustiprėjęs vėjas dar labiau prisideda prie medžių išlaužymo ir didesnės žalos. Žiemą apdraba dažniausiai nuniokoja spygliuočių miškus. Šis reiškinys sietinas su šiltosiomis ciklonų dalimis, todėl dažniausiai fiksuojamas šalies vakariniuose bei pietiniuose rajonuose.
INFORMACIJA
Visą šią savaitę pajūryje, kaip ir visoje šalyje, tęsis žemiški orai. Temperatūra dienomis kils iki minus 3 plius 1 laipsnio, naktimis kris iki minus 3-10 laipsnių. Pagal išankstines prognozes, savaitgalį numatomas dar didesnis atšalimas: oro temperatūra dienomis sieks iki minus 7, naktį kris iki minus 12- 13 laipsnių.
Šiuo metu Kuršių marios jau užšalusios: ties Nida ledo storis siekia iki 5 cm., ties Vente – iki 9 cm.
Parašykite komentarą