Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-01-19 |
Kai klaipėdiečius vis labiau vilioja žiemiškai pasipuošusi gamta, akys vėl nukrypo į Senąją perkėla, kurioje keltai į Smiltynę nebekelia nuo gruodžio vidurio ir neaišku, kada jų darbas bus atnaujintas.
„Viešasis transportas per karantiną nėra uždraustas, tai kodėl nekelia Senosios perkėlos keltai, juk jie jungia miesto dalis? Be to, kai vis raginama vengtis susibūrimų, žmonių prie jūros Melnragėje ir Giruliuose yra tiesiog tiršta. Jei žmonės lengvai galėtų patekti į Smiltynę, tuomet susibūrimų kitose vietose sumažėtų. Todėl visiškai nelogiška, jog Senoji perkėla nedirba“, – taip ir stebisi, ir piktinasi ne vienas klaipėdietis.
Senojoje perkėloje keltų veikla tikimasi atnaujinti, kai Vyriausybė sušvelnins karantiną.
Tačiau bendrovės „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas tikina, kad sprendimą sustabdyti keltų Senojoje perkėloje veiklą lėmė kelios priežastys. Toks sprendimą esą buvo priimtas pasitarus su pavaduotojais, apie jį buvo informuota ir bendrovės valdyba.
„Žinoma, viena priežastis, kodėl Senojoje perkėloje keltai laikinai nedirba, yra karantinas. Taip, mūsų veikla nėra draudžiama, tačiau nedirbame, kad nesudarytume sąlygų žmonėms būriuotis. Mes galime keltuose išlaikyti atstumus, jei kelsime tik 30 žmonių. Tačiau dar 200 lauks krante. Vadinasi, jie ir būriuosis, ir bus nepatenkinti, kad tenka laukti, nors keltai pustuščiai“, – aiškino M. Čiakas.
Kita priežastis, anot jo, ekonominiai reikalai. Vadovo teigimu, Senosios perkėlos veikla žiemos sezonu visada buvo nuostolinga, tačiau tai kompensuodavo iš Naujosios perkėlos veiklos gaunamos pajamos. Per karantiną nuostolingai dirba ir Naujoji perkėla, todėl jos pajamomis nebeišeitų užkamšyti atsivėrusių finansinių skylių.
„Kai gruodžio 16 dieną įsigaliojo sugriežtintos karantino sąlygos, mes Senojoje perkėloje dar kelias dienas dirbome. Tačiau per dieną perkeldavome tik apie 150 žmonių. Paprastai skaičiuojant, 150 žmonių reiškia 150 eurų pajamų, o viena perkėlos diena kainuoja 1500 eurų tiesioginių išlaidų ir dar tiek pat netiesioginių. Naujojoje perkėloje automobilių srautas šį sausį yra labai sumažėjęs. Dabar per dieną perkeliame apie 500 automobilių, kai pernai sausį jų būdavo 1000-1200. Mes esame akcinė bendrovė, nedotuojama iš valstybės, todėl turime užsidirbti ir dar nustatyto dydžio dividendus valstybei mokėti. Jei dabar Senojoje perkėloje keltai dirbtų, patirtume tiek nuostolių, kad rudenį iki 3 eurų reikėtų pakelti bilietų kainas. Tada visi taip pat būtų nepatenkinti“, – skaičius ir faktus dėstė M. Čiakas.
Jis patikino, jog keltų veikla Senojoje perkėloje tikrai bus atnaujinta, kai tik pagerės situacija ir Vyriausybė sušvelnins karantino sąlygas bei panaikins ribojimus patekti į kitas savivaldybes.
„Jei į Neringos savivaldybę būtų galima patekti be jokių ribojimų, per dieną Naujojoje perkėloje perkeltume dar papildomai 200-300 automobilių, o tai labai pagerintų mūsų finansinius rezultatus. Kasdien sulaukiu skambučių dėl keltų veiklos. Šiuo metu labai aktyviai skambina žvejai, nes marios ties Nida lyg jau užšalo, eina stintos, todėl visi nori į poledinę žūklę. Tačiau žvejus privalau įspėti, kad nors ir galime juos perkelti, gali būti, jog Alksnynės poste jie bus atgręžti atgal. Todėl žvejai ir nevažiuoja, nesikelia. Be to, ir Jūrų muziejus neveikia, o tai tikrai prisideda prie mūsų mažesnio perkeliamo automobilių srauto“, – kalbėjo M. Čiakas.
Jis tvirtino, jog savaitgaliais Naujojoje perkėloje perkeliama ir daug pėsčiųjų. Žmonės savo automobilius palieka aikštelėje prie „Akropolio“ ir pėsčiomis ateina iki Naujosios perkėlos persikelti į Smiltynę.
„Mes labiau raginame keltis automobiliais, nes taip saugiau, bet žmonės renkasi. Tad tie, kurie tikrai nori persikelti į Smiltynę ir pasidžiaugti jos gamta, taip ir daro“, – sakė „Smiltynės perkėlos“ vadovas.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pritaria sprendimui, jog keltų veikla Senojoje perkėloje būtų laikinai nutraukta.
„Žinoma, smagu Smiltynėje, tačiau reikia vertinti visus aspektus. Tiek keltuose, tiek prie jų neįmanoma išvengti žmonių susibūrimų, be to, matyt, yra ir ekonominiai sumetimai, todėl tikrai suprantu „Smiltynės perkėlą“, kuri priėmė logišką, nors ir ne patį maloniausią sprendimą“, – teigė V. Grubliauskas.
„Smiltynės perkėla“ savo interneto svetainėje skelbia, jog keltų reisai į Smiltynę ir atgal iš Senosios perkėlos yra nutraukiami iki sausio 31 dienos.
Tai Smiltynė yra miesto dalis ar ne? Ten gyvena miesto gyventojai ar ne? Gyvena, dirba. Jei uždraustas susisiekimas tarp savivaldybių, stabdykite Naujosios perkėlos darbą, tegu Neringa sėdi karantine, po vieną reisą iš ryto ir po vieną vakare. O čia meras supranta valstybinę bendrovę, bet dzin miesto gyventojai.
Reto kvailumo pasiteisinimą rado. Va ką reiškia valstybinė įmonė. Noriu dirbu noriu š…. a kasau. Vyti lauk tokius direktorius su pavaduotojais!
Keltai brangzzz…, nes reikia išlaikyti DYKADUONIŲ armiją, vietoje to , kad optimizuoti veiklą (pvz. protingai prastinti perkėlimų skaičių, tinkamai organizuoti darbus). Šioje įmonėje iš trijų 1 dirba, o kiti 2 nosis krapšto. Vieno teisininko etato neužtenka, asmeniškai gen. direktoriui papildomai reikia dar vieno patarėjo teisės klausimais, nenustebčiau, jog ir personalo skyriaus vadovas su vieninteliu pavaldiniu taip pat teisininkas (būtų trečias), įmonėje krūva viršininkėlių su 1-2 pavaldiniais ir pan. Kasininkų beveik tiek (20 žm.), kiek laivų įgulos narių(23 žm.), ant kranto pluša dar 23 administracijos darbuotojai ir prakaituoja netgi 28 specialistai. Turbūt pas Eloną Maską „Space X” (kosminių laivų gamyba ir paleidimas) yra mažesnis kolektyvas. Privačioje įmonėje mažiausiai per pusę etatų (nuo 94 žm. iki 50-45 žm.) būtų sumažinta, neliečiant įgulos narių. Visa informacija : http://WWW.KELTAI.LT→APIE MUS→ STRUKTŪRA ir/arba →DARBO UŽMOKESTIS
Laikas statyti titą.