Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-01-05 |
Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavusi profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, jog jau persirgusių koronavirusine infekcija žmonių skiepyti nereiktų, nes jiems susiformuoja apsauga.
Jos teigimu, prieš Kalėdas pasirodę keli rimti pasauliniai tyrimai parodė, jog „tikimybė užsikrėsti jau persirgusiems yra labai maža, t.y. 10 kartų mažesnė nei tų žmonių, kurie antikūnų neturi”.
Pasak profesorės, net jei persirgęs ir užsikrečia, tai ligos eiga būna lengva arba besimptomė.
„Antikūnų turėjimas prieš virusą ir persirgimo faktas užtikrina ne mažesnę apsaugą nei dabar registruotos vakcinos, t.y. daugiau nei 90 proc”, – teigė A. Žvirblienė. Jos teigimu, apsauga susiformuoja pusei metų.
„Todėl būtų rekomendacija neskiepyti žmonių, kurie yra persirgę ir kurie turi antikūnų prieš virusą”, – sakė ji.
Tuo metu nei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nei profesorius, Vyriausybės ekspertų tarybos narys Laimonas Griškevičius negalėjo tiksliai atsakyti, kada planuojama nuo COVID-19 paskiepyti visus šalies gyventojus. Esą tai priklausys nuo gaunamų vakcinų skaičiaus.
Ministras pranešė, jog kol kas Lietuvai artimiausius tris mėnesius kas savaitę bus pateikiama po kiek daugiau nei 20 tūkst. vakcinų, tačiau teigė, jog toliau vyksta derybos, kad vakcinų kiekiai būtų didinami.
Per sausį, ministro teigimu, tikimasi paskiepyti visus šalies medikus, o kitos savaitės vakcina bus pradėta tiekti į slaugos namus.
Tuo metu L. Griškevičius teigė pritariąs tam, kad iš vieno flakono būtų skiepijami ne 5, kaip yra dabar, o 6 žmonės, kaip daro kai kurios kitos šalys. Jo teigimu, šiuo metu gaunamų vakcinų kiekių Lietuvai nepakanka.
Ekspertų taryba prie Vyriausybės pateikė rekomendacijas, kokia tvarka siūlo skiepyti Lietuvos gyventojus.
Numatyta pirmąjį 2021 m. ketvirtį skiepyti medikus ir savanorius, dalyvaujančius COVID-19 ligos gydyme, didžiausios rizikos pacientus, mobiliųjų punktų ir karščiavimo klinikų, slaugos, palaikomojo gydymo ir socialinės globos įstaigų darbuotojus ir gyventojus.
Pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat planuojama skiepyti laboratorijų, atliekančių COVID-19 tyrimus, darbuotojus, specialistus, atliekančius protrūkių epidemiologinę diagnostiką ir vykstančius į COVID-19 židinius, kitus asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) darbuotojus, neturinčius tiesioginio sąlyčio su COVID-19 liga sergančiais pacientais, vaistinių darbuotojus.
Paskiepijus aukščiau išvardytas asmenų grupes, asmenys bus skiepijami tokia tvarka: 80 m. ir vyresni, 75-79 m., 70-74 m., 65-69 m. amžiaus asmenys.
Antrąjį – trečiąjį šių metų ketvirtį bus pradėti skiepyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiųjų poreikių asmens ugdymo specialistai, asmenys, turintys kitus rizikos veiksnius, visuomenei svarbias funkcijas atliekantys darbuotojai, kiti asmenys.
Ekspertų yra rekomenduojama neskiepyti išvardintų grupių asmenų, jei jiems nuo COVID-19 ligos diagnozavimo nėra praėję trys mėnesiai arba prieš skiepijimą jiems atlikto serologinio tyrimo metu nustatoma koronaviruso antikūnų.
Ministerija primena, kad farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ bendrai sukurta vakcina jau yra pradėti skiepyti medicinos darbuotojai. Gruodžio pabaigoje beveik 10 tūkst. sveikatos sistemos darbuotojų buvo paskiepyti pirmuoju skiepu nuo COVID-19 ligos.
Antradienį vakcinos pristatytos penkioms pagrindinėms šalies ligoninėms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Sausio 5 d. Klaipėdos universitetinei ligoninei pristatyta 3900 vakcinų.
Kada šeimos daktarus skiepys – jiems didelis pavojus užsikrėsti
O kad neš garantijas už skiediną?