Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-12-27 |
Sekmadienį ryte, 8 val., penkiose centrinėse šalies gydymo įstaigose, taip pat ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), pradėtas skiepijimas „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta COVID-19 vakcina.
Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr.
KUL skirta 1950 vakcinų iš pirmosios siuntos, kurią sudaro 9750 dozių.
Pasak KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Virgilijaus Vanago, vakcinacija prasidėjo kaip ir numatyta – 8 val. Per sekmadienį numatoma paskiepyti apie 50 tądien dirbančių medikų. Nuo pirmadienio, kai vėl bus dirbama darbo dienoms būdingu intensyvesniu režimu, skiepijimo apimtys bus didesnės.
Visgi sekmadienio vakarą KUL pranešė, kad buvo paskiepyta gerokai daugiau jos darbuotojų – 53 gydytojai, 76 slaugytojos ir akušerės bei 31 kito personalo darbuotojas.
„Šventinis rytas. Džiaugiuosi, kad mes, dirbantys tiesiogiai su sergančiais koronavirusu pacientais, turėjome galimybę pasiskiepyti pirmieji. Skiepai, pagrįsti mokslu – viltis grįžti į įprastą darbo ritmą ir gyvenimą. Tai lyg žiburys itin įtemptais pastaraisiais mėnesiais. Tikiu, kad vakcina, medikų bendruomeniškumas, sutelktumas ir bendras darbas nugalės klastingą virusą“, – KUL pranešime cituojama Infekcinių ligų korpuse dirbanti slaugytoja.
„Esame reikalingi pacientams. Pagaliau turime būdą, kaip apsisaugoti nuo COVID-19. Tai ženkliai sumažins psichologinę įtampą“, – teigė vienas iš KUL medikų.
Skiepijimo procedūra, pasak pasiskiepijusių medikų, lygiai tokia pati kaip skiepijantis nuo gripo.
Pirmadienio rytą vakcina bus transportuojama ir perduodama Klaipėdos Respublikinei, Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos vaikų, taip pat Kretingos, Gargždų, Šilutės, Šilalės, Tauragės ligoninėms.
Vakcina prioritetine tvarka bus skiriama rizikingiausiuose padaliniuose, skyriuose dirbantiems medikams, tiesiogiai kontaktuojantiems su Covid-19 sergančiais žmonėmis, bei pagal tikimybę turintiems didžiausią riziką užsikrėsti.
Kai kurios pagrindinės ligoninės aštuntą valandą tiesiogiai transliavo vakcinavimo proceso pradžią. Kadre – skiepijama pirmoji Santaros klinikų darbuotoja, Infekcinių ligų centro slaugytoja Nijolė Ramonaitė.
V. Vanagas sakė, kad yra ir KUL darbuotojų, kurie nenori skiepytis, tačiau jų motyvų administracija nesiaiškino.
Kai kurios pagrindinės ligoninės aštuntą valandą tiesiogiai transliavo vakcinavimo proceso pradžią.
„Puikiai jaučiuosi, tiesiog įprasta skiepijimo procedūra. Dūris trumpas, visai neskausmingas“, – tiesioginės transliacijos metu sakė pirmoji Kauno klinikose paskiepyta slaugytoja Jolanta Litvinienė.
Anot Sveikatos apaugos ministerijos, pirmąją vakcinavimo dieną, iki 17 valandos, visoje šalyje buvo paskiepyta 2270 medicinos darbuotojų: Vilniuje – 700, Kaune – 440, Klaipėdoje – 160, Šiauliuose – 120, Panevėžyje – 850 asmenų. Procedūros vyko 26 skiepijimo punktuose.
Antrąja vakcinos doze žmogų reikia paskiepyti po 21 dienos.
Atliekant klinikinius tyrimus visame pasaulyje „BioNTech & Pfizer“ vakcina pasirodė esanti 95 proc. veiksminga. Rezultatas pasiekiamas praėjus savaitei po antrosios dozės.
Santaros klinikų nuotr.
Ši vakcina yra pirmoji ir kol kas vienintelė, kurią leista naudoti Europos Sąjungoje – Europos Komisija leidimą ją platinti davė pirmadienį, kai tai padaryti rekomendavo Europos vaistų agentūra.
Tikimasi, kad antroji vakcinos siunta Lietuvą pasieks gruodžio 29 dieną. Iš viso iš šio gamintojo Lietuva įsigis daugiau nei 1,8 mln. vakcinos dozių.
Lietuva yra sudariusi sutartis su šešiais vakcinų gamintojais ir iš jų ketina įsigyti daugiau nei 7 mln. vakcinos dozių. Jų turėtų užtekti paskiepyti bent 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskiepytų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.
Visus šalies medikus tikimasi paskiepyti per pirmą 2021-ųjų ketvirtį, o vėliau bus pradėtas rizikos grupėms priskiriamų gyventojų skiepijimas – bus skiepijami palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai ir pacientai bei socialinių įstaigų darbuotojai ir gyventojai, vaistinių darbuotojai, vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys, gretutinėmis ligomis sergantys asmenys, policininkai, gaisrininkai, muitinės, sienos apsaugos sistemoje dirbantys asmenys, kariškiai, švietimo įstaigų, energetikos, maisto pramonės darbuotojai ir pan. Vakcinai pasiekus visas prioritetines grupes skiepytis bus kviečiami visi norintieji.
Tai masinių žudynių skiepais diena,ji turi būti pripažinta
Prie tikro maro apie stebukligus vaistus paprasti žmogeliukai sužinotu paskutiniai,kai jau būtu pasiskiepije visi mėlynakraujai karunuoti ju giminės ir artimieji.Dabar gyditojai bandomieji žiurkiukai ,po to paprastieji žmogeliukai.Gal karunas nešiojantys asabos pradėjo į dievą tikėti ,nori patekti į rojų todėl ir užleidžia pirmumui ubagui ir senam žmogui.Rojus žemėje prasidėjo.
Kam ta ,,pakazucha”?
Iš kur tokios žyynios? Bene mesijas būsi ?Prieš savaitę britai pirmieji pradėjo vakcionuoti apynormaliai ištestuotą ir pagreitintai patvirtintą vakciną, o tu jau klykiančiai rašai, kad ir pasiskiepiję gali būti užkrato nešėjai. Galbūt tai būsi „perskaitęs” The Lancet, jeigu girdėjai tokį?
Paskepitas nuo bet kuo yra infekcijos nešioyojas apie 4 dienas
Ekspertų (Lizdeikų) taryba nusprendė, kad globos namuose saugomi seneliai ir ten dirbantys darbuotojai 3 mėnesius gali palaukti. Taip bus sutaupyta vakcinos. Kyla dar viena didžiulė etinė problema. Kaip bus bus su vakcinos atsisakiusiais medikais? Juk jie taps potencialiais viruso užkrato nešiotojais dar nevakcionuitų pacientų atžvilgiu. Galima sakyti, senelių žudikais. Taip pat ir sergančiųjų gretutinėmis ligomis.
o ka siulote? kai vakcinos tera tik tiek kiek jos yra, visiems teks palaukti.
Nenusišnekėk! Pasiskiepiję asmenys gali būti tokie patys viruso nešiotojai ir platintojai, kaip ir nepaskiepyti. Vakcina apsaugo TIK PASISKIEPIJUSĮ nuo infekcijos.
Mano nuomone, pirmiausia lygiagrečiai turėtų būti skiepijami slaugos įstaigų darbuotojai, jose slaugomi seneliai ir su sunkiais ligoniais dirbantys medikai. Turbūt tai būtų etiškiausia. Kas pirmieji buvo paskiepyti UK ?