Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-12-22 |
Statistikos departamento duomenimis, pirmadienį COVID-19 liga šalyje diagnozuota 1871 žmogui (sekmadienį tokią diagnozę išgirdo 2130 gyventojų). Virusas pirmadienį buvo aptiktas kas penktame mėginyje (iš viso ištirta 8377 ėminių). Lyginant su praėjusiu pirmadieniu naujų ligos atvejų padaugėjo 30,4 proc.
Nuo koronavirusinės ligos per parą mirė net 54 žmonės (keturi iš mirusiųjų buvo Klaipėdos apskrities gyventojai).
Pasak KUL Infekcinių ligų departamento Reanimacijos ir intensyviosios terapijos poskyrio vedėjos Zitos Vetrovienės, koronaviruso simptomų įvairovė glumina.
424 iš naujų susirgimų registruoti Kauno, 387 – Vilniaus, 216 – Panevėžio, 215 – Klaipėdos, 200 – Šiaulių, 156 – Alytaus apskrityse. Dar 110 infekcijos atvejų patvirtinta Marijampolės, 61 – Tauragės, 57 – Utenos ir 30 – Telšių apskrityse. 15 atvejų antradienio rytą dar nebuvo priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.
Klaipėdoje per pirmadienį susirgo 132 žmonės (sekmadienį buvo pranešta apie 105 susirgimus). Vakarykštės dienos naujų susirgimų skaičius yra 32 proc. didesnis nei fiksuota praėjusį pirmadienį (100 ligos atvejų). Susirgimo protrūkiai šįkart fiksuojami vienoje Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje, taip pat žuvies perdirbimo įmonėje. Tarp apskrities ligos židinių minimi Klaipėdos rajone veikiantys senelių globos namai „Gyvenimo viltis”, įmonė „Paslaugos Neringai“.
Dviejų savaičių sergamumo vidurkis 100 tūkst. gyventojų uostamiestyje per parą padidėjo nuo 1372,8 iki 1378,8, bet jis šiek tiek nusileidžia šalies rodikliui, kuris padidėjo nuo 1376 iki 1393,1 atvejų.
Klaipėdoje per parą nuo koronaviruso mirė du žmonės. Bendras mirusiųjų skaičius šalyje pašoko iki 1093, Klaipėdoje mirusiais dėl šios ligos laikomi 58 žmonės.
Iš viso šalyje jau pasveiko 54 197, Klaipėdoje – 3213 gyventojai (per sekmadienį pasveiko 137 klaipėdiečiai). Šiuo metu serga šalyje 60 514, Klaipėdoje – 4 087.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė skelbia, kad pirmadienį jos padaliniuose buvo gydomi 123 COVID-19 liga sergantys pacientai, iš kurių 62 taikyta deguonies terapija. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gydyti septyni žmonės, penkiems taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija. Šioje ligoninėje gydomi sunkios ir kritinės būklės ligoniai, sergantys COVID-19.
Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) skelbia, kad jos Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje numatyta 15 lovų, tačiau praėjusią savaitę ten buvo gydomi net 25 pacientai. net 75 proc. jos gydomų pacientų yra kritinės būklės.
Pasak KUL Infekcinių ligų departamento Reanimacijos ir intensyviosios terapijos poskyrio vedėjos Zitos Vetrovienės, koronaviruso simptomų įvairovė glumina. Neįmanoma atspėti, ar virusas nenužudys jauno žmogaus. Yra atvejų, kai virusas pažeidžia visą organizmą – sutrinka inkstų, kepenų, kitų vidaus organų ir net smegenų veikla. Pagrindinė problema – kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Žmogus blaškosi, jam trūksta oro, trinka sąmonė.
„Dirbame ekstremaliomis sąlygomis, dvigubu, o kartais net trigubu darbo krūviu ties fizinių ir psichologinių galimybių riba. Jaučiame atsakomybę ir pareigą tiek prieš pacientus, tiek prieš kolegas. Komandiškai susitelkiame darniems sprendimams, greitai reakcijai. Mūsų laimėjimas šioje kovoje – išgelbėtos gyvybės. Medike dirbu jau 33 metus, tačiau apie tokį iššūkį net nebūčiau pagalvojusi”, – ligoninės pranešime cituojama Z. Vetrovienė.
Anot Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje dirbančio anesteziologo-reanimatologo dr. Sigito Stonkaus, visi, kurie persirgo koronavirusu, gali garsiai pasakyti, kad liga buvo ne tik sunki, varginanti, bet ir labai ilga.
„Gerėja labai lėtai, o blogėja – minutėmis. Dažnai pacientas būna sąmoningas, tačiau staiga jo būklė iš stabilios tampa kritine. Jis pradeda gęsti akyse. Ligonių skaičiaus bei būklės dabar ir pirmosios pandemijos bangos metu negalima sulyginti. Šįkart ji smogė triskart stipriau”, – sako medikas.
„Lovų bus tiek, kiek reiks. Visuomenei būtina suprasti, kad reikia skaičiuoti ne lovas, o su ligoniais dirbantį personalą”, – pabrėžia Reanimacijos ir intensyvios terapijos poskyrio vedėja.
Ji pastebi, kad dirbant su sunkios būklės kovidiniais pacientais, slaugytojų reiktų dvigubai daugiau: „Nuo tokių ligonių praktiškai negalima atsitraukti: pradedant gyvybines funkcijas palaikančių aparatų priežiūra ir baigiant fiziologinių poreikių užtikrinimu.”
Pacientą reikia prausti, valyti dantis, iš kvėpavimo takų išsiurbti sekretą, keisti sauskelnes, guldyti ant kito šono, perrengti, maitinti pro zondą, sušvirkšti vaistų ir atlikti daug kitų darbų, nuo kurių priklauso ligonio būklė. Visa tai yra įprasta dirbant Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.
Kasdien skyriaus darbuotojai rengiasi specialiu apsauginiu kombinezonu, veidas dengiamas kauke arba respiratoriumi ir permatomu skydu, maunamasi antrankovius, antbačius, dvigubas pirštines.
Medikai dirba su šiltnamio efektą sukuriančiais apsauginiais „skafandrais“, kai negali nei vandens gurkštelėti, nei nusičiaudėti.
„Su tokia apranga reikia atlaikyti didžiulį fizinį krūvį. Maudomės savo prakaite, netenkame elektrolitų, kai kuriems prasideda širdies ritmo sutrikimai, hipoksija. Tačiau pripratome, kad tokios kovos su koronavirusu taisyklės. Kasdien darome viską, ką galime, kad išgelbėtume kažkam brangius žmones. Kad ir kaip kankintų nuovargis ir sektų jėgos, stojamės ir einame. Visiems sąmokslo teorijų kūrėjams ar tiems, kurie numoja ranka į karantino reikalavimus, reiktų bent valandžiukę pabūti mūsų vietoje”, – pastarųjų mėnėsių išgyvenimais dalijasi KUL darbuotojai.
KUL yra ne tik kovidinė ligoninė, koordinuojanti COVID-19 situaciją Vakarų Lietuvoje. Įstaiga ir karantino metu teikia visas specializuotas planines ir skubias stacionarines, ambulatorines konsultacines paslaugas viso regiono gyventojams. Planinės operacijos atliekamos, taip pat ir robotinės, kurių jau atlikta per 400 pacientų iš visos Lietuvos.
Kasdien KUL vykdoma chirurgijos, terapinio profilio sergančiųjų diagnostika ir gydymas. Atliekamos procedūros, laboratoriniai, echoskopiniai, endoskopiniai, radiologiniai, kompiuterinės tomografijos ir kiti tyrimai. Dirba chirurgijos, vidaus ligų, onkologijos, akušerijos-ginekologijos ir visų kitų profilių specialistai.
Pacientai registruojami įprasta tvarka. Į ligoninę atvykusiems pacientams matuojama temperatūra, pacientai privalo užpildyti deklaraciją dėl COVID-19 ligos simptomų.
Ambulatorinėms konsultacijoms pacientai priimami be COVID-19 tyrimo ir neturintys šios ligos simptomų. Visa onkologinė pagalba teikiama įprasta tvarka, pilnos apimties ir be apribojimų.
Darbui su kovidiniais ligoniais skirtas atskiras ligoninės Infektologijos korpusas.
Valdzia daug ka slepia,nes pradejo bluokuoti nepasitenkinanciu irasus,taip irodidama kad cia su covidu kaskos muilo burbulas,valdzia ir taip niekas nepasitiki,po blokavimo irasu soc tinkluose dar labiau nepasitikes,nes kila mintis kad kaskam naudingas tas kovidas ir tiek neserga kiek pati valdzia suraso skaicius,tikiu kad ir covid tirimus padirbineja valdzios naudai,
As bvau reanimacijoje. Linkiu ir Jumd
Ten patekti. Gal pagaliau atsipeeilėsite tautiečiai.
Nors nesinori taip nusikaltėlių
Vadinti.
Kokio bieso gazdinat? Žmonės nuo streso galus darosi. Kam skelbti karantiną jei tiek suserga karanti ui esant? Nesuprantu logikos!?
skaičiai ? Nerašysi tuoj atsiras vapančių ” slepia informaciją ” . Jautrūs skaičiams gali pabandyti laikytis rekomendacijų .
Reikia dar griežtesnių priemonių, nes pilnas miestas su kaukėm po nosim. Viesims beebnosiams 100€ baudą iškart.
Tai nesuprantu, kokia nauda šito uždaro karantino, jei daugėja tiek susirgimų? Ir kam tiek reklamuoti tuos covit? Kad gadinti žmonės? Kokia to prasmė jei nuo to streso žmonės miršta? Ar taip siekiama visų jautriu žmonių atsikratyti?
Karantino naudą galima pamatyti geriausiu atveju po poros savaičių.
Kiek uždegėme eglučių ir miestuose ir kaimuose …kiek laikėsi rekomendacijos nesibūriuoti ? Matyt gavo ” dovanėlių ” , dabar patys dalina …Todėl ir skaičiai dideli …
100 proctu garantija po situ slatbaumu tik padides sergamumas