Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-12-13 |
Sekmadienį naujoji Vyriausybė apsisprendė, kaip šalyje bus sugriežtintas karantinas. Nuspręsta, jog bus ribojamas gyventojų judėjimas, dirbs tik būtiniausių prekių parduotuvės, tad realiai tvarka bus tokia, kaip per pavasarį buvusį karantiną. Naujieji suvaržymai iškart nustatyti iki kitų metų sausio 31-osios.
Anot premjerės Ingridos Šimonytės, visų naujųjų suvaržymų tikslas yra kiek įmanoma labiau sumažinti žmonių kontaktų skaičių, nes, anot mokslininkų ir ekspertų, tai yra svarbiausia priemonė, galinti padėti suvaldyti pandemiją.
„Siekiame sumažinti kontaktų skaičių, todėl buvęs sprendimas dėl dviejų šeimų tarpusavio kontaktų keičiamas ir siūlomas principas, kad bendravimas liktų vienos šeimos, vieno šeimos ūkio ribose. Taip pat yra svarbūs keitimai, kurie susiję su judėjimu į vietas, kur galimi didesni kontaktai. Vienu atveju siūlome remtis ta patirtimi, kuri buvo pavasarį per Velykas, kai buvo ribojamas judėjimas tarp savivaldybių. Bet bendras principas, kurį siūlome, kad žmonės laikytųsi savo gyvenamosios vietos, nebent išvykti yra būtina, o tai suprantame kaip išvykimą į darbą, nusipirkti maisto, vaistų, į laidotuves, į savo nuosavybę, gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Ir svarbu psichologinei būklei – leidžiama išvykti pasivaikščioti atvirose erdvėse“, – pristatė I. Šimonytė.
Anot jos, nemažai ribojimų yra susiję su veiklomis, traukos centrais.
„Siūloma pasinaudoti pavasario patirtimi, kai veikė iš esmės tos prekybos įstaigos, kurios teikė labai reikalingas prekes ir paslaugas. Toms parduotuvėms, kurios liktų dirbti, būtų taikomi papildomi reikalavimai dėl ploto ir apsaugos priemonių“, – teigė I. Šimonytė.
Vyriausybės sprendimu, ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas turės būti vykdomas nuotoliniu būdu, o savivaldybių administracijos privalės užtikrinti ugdymą įstaigose vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
Visi naujieji ribojimai, kuriems pritarė Ministrų kabinetas, įsigalios nuo gruodžio 16 dienos ir galios iki kitų metų sausio 31-osios. Toks sprendimas argumentuotas tuo, kad žmonėms reikia tikrumo, o ne blaškymosi, o jei situacija keisis į gerą pusę, ribojimus bet kada galima sušvelninti
„Reikia labai atviromis akimis žiūrėti į tai, kas vyksta. Šiandien girdime, kad ir kitos valstybės įveda labai griežtus ribojimus, iššūkiai mums visiems labai panašūs. Galėjome kažką padaryti gerokai anksčiau ir gal šiandien būtume toje situacijoje, kai galėtume naudoti tradicines kontrolės priemones. Bet praeities niekas pakeisti negali. Skaičiai yra bauginantys, gąsdinantys ir liūdinantys. Dabar rizika yra visur. Lietuvoje nėra saugios vietos. Tikiuosi, kad žmonės šitų reikalavimų laikysis savo ir kitų naudai, per Kalėdas vieni kitiems dovanodami tai, kas brangiausia – gyvybę“, – kalbėjo I. Šimonytė, paskelbusi, jog Vyriausybė vienbalsiai pritarė griežtinti karantiną.
Papildyta:
Prieš priimdami sprendimus dėl karantino griežtinimo Vyriausybės nariai išklausė ekspertų ir mokslininkų pateiktus skaičius ir įžvalgas. Konstatuota, jog „visi skaičiai piešia labai liūdną pandemijos vaizdą“.
Vyriausybės analitikas Aistis Šimaitis teigė, kad šią savaitę, neįskaitant sekmadienio, Lietuvoje nustatyta apie 18 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, o tai yra 20 proc. daugiau nei praėjusią savaitę.
„Prieš tai savaitės augimas buvo 12 ir 6,5 proc., tad pandemijos aksceleracija labai jaučiasi. Lietuvoje jau nebėra apskrities, labai suku surasti ir savivaldybę, kurioje atvejų skaičius mažėtų Visur yra spartus augimas“, – teigė A. Šimatis.
Sparčiai auga ir teigiamų atvejų procentai. Šiuo metu net 21,8 proc. tirtų ėminių yra teigiami, kai dar rugsėjį jie nesiekė nė 1 proc.
„Tai reiškia, kad tie skaičiai pagal naujus nustatomus atvejus neatspindi realios situacijos. Tie 3000 atvejų per parą nėra realus skaičius. Daugiau nei pusei asmenų, kurie užsiregistruoja į mobiliuosius punktus, nustatomas „kovidas“. Tai dominuojanti infekcija, kuri sukelia simptomus. Jei turite simptomus, tai greičiausiai sergate „kovidu“. Tai, aišku, atsiliepia ir situacijai ligoninėse. Šiuo metu jose gydoma daugiau nei 2200 COVID-19 liga sergančių pacientų, kai rugsėjį šis skaičius nesiekė nė 100. Labai sparčiai auga ir mirtys, šią savaitę turėjome rekordinę mirčių savaitę“, – auginančius skaičius vardijo A. Šimaitis.
Skaičiuojama, kad maždaug 7 proc. koronavisusu užsikrėtusių žmonių patenka į ligonines, o 10 proc. jų – į intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyrius. Prognozuojama, kad jei naujų atvejų skaičiai išaugtų iki 5000 per parą, ligoninėse reikėtų dvigubai daugiau lovų nei yra dabar, o rezervų tokiam poreikiui nėra.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas teigė, jog užsikrėtimų srautas vyksta šeimose, darbe, asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
„Svarbiausias, dėmesio reikalaujantis reikalaujantis dalykas yra infekcijos plitimo namų ūkyje suvaldymas. Efektyviausių priemonių analizė parodė, kad svarbiausia yra riboti mažų surinkimų apimtis. Dabar Lietuvoje 100 užsikrėtusiųjų užkrečia 118 naujų žmonių, todėl ir turime tokį atvejų augimą“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius teigė, jog dabar pagrindinis tikslas – riboti kontaktus ir atsisakyti nereikalingų veiklų.
„Tai taiko ir aplinkinės šalys, sėkmingai taikė šalys, kurios turėjo dar sudėtingesnę situaciją. Kontaktų ribojimas labai svarbus visose srityse. Toks pagrindinis tikslas, kad žmonės neužkrėstų vieni kitų“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Kaip su fizioterapijos paslaugomis poliklinikose?