Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2020-08-12 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]
Viešojoje erdvėje pasipylus samprotavimams, jog Klaipėdai taip pat gresia galingas sprogimas dėl uoste kraunamo amonio nitrato (salietros), viena didžiausių krovos kompanijų – KLASCO – atsivėrė visuomenei.
Trečiadienį į ekskursiją po įmonės teritoriją buvo pakviesti ir visuomenės, ir žiniasklaidos atstovai.
„Viešojoje erdvėje pastaruoju metu buvo disponuojama dideliu kiekiu tikrove neatitinkančios informacijos – tai dezinformuoja institucijas bei visuomenę, kelia nereikalingą paniką ir taip visame pasaulyje nelengvu metu. Pasakojama netiesa, jog krauname didelius kiekius amonio nitrato, kad vadinamoji salietra sandėliuojama mūsų tentiniuose sandėliuose, gąsdinama, jog Klaipėdai gresia Beiruto likimas. Visa tai ir norime paneigti, parodyti, kaip viskas yra iš tikrųjų“, – kalbėjo KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.
Jis parodė, jog amonio nitratas laikomas įmonės teritorijoje, prie Žiemos uosto. Amonio nitratas laikomas didmaišiuose po 500 kilogramų, visi jie uždengti stora apsaugine plėvele. Anot V. Štumbergo, šiandien įmonės teritorijoje yra apie 1000 tonų salietros. Toks kiekis susikaupė nuo praėjusios savaitės ir artimiausiu metu jis bus išplukdytas. KLASCO turi leidimą vienu metu įmonės teritorijoje laikyti 15 tūkst. tonų amonio nitrato, tačiau, anot vadovo, jis nepamena, jog toks kiekis kada nors būtų susidaręs.
„Mes krauname tik tą amonio nitratą, kurį gamina „Achema“. Jis atvežamas vagonais, pas mus iškraunamas ir pakraunamas į laivus. „Achema“ dirba online režimu – salietrą gamina pagal gautus užsakymus, jie operatyviai vykdomi, todėl niekas net neturi tikslo sandėliuoti amonio nitratą. Ir jis tikrai nėra laikomas tentiniuose sandėliuose, nes juose sandėliuojamos grūdinės kultūros, tai tikrina ir atitinkamus leidimus suteikia Maisto ir veterinarijos tarnyba“, – dėstė V. Štumbergas.
Jis patikino, kad Lietuvoje gaminamas ir KLASCO perkraunamas natrio nitratas yra visiškai saugus. Jo gamybos metu amonio nitratas maišomas su inertinėmis medžiagomis – magnio nitratu ir toks junginys neturi sprogstamųjų savybių.
„Mūsų perkraunamą salietrą galima bandyti padegti, bet nepavyks. Ji tiesiog ištirps. Į trečiųjų šalių gaminamą amonio nitratą magnio nitratas nėra dedamas, todėl ir junginys yra rusvas, o mūsų baltas lyg cukrus“, – aiškino vadovas.
Jis sudėliojo ir faktus, kaip Beirute įvyko didelę dalį miesto sugriovęs ir žmonių gyvybių pareikalavęs sprogimas.
„Beirute salietra buvo iš trečiųjų šalių. Jau ne paslaptis, kad ten buvo gruzinų gamybos amonio salietra. Ji buvo sandėliuojama šešerius metus ir tokiame sandėlyje, kuris nebuvo sandarus. Amonio nitratas gavo drėgmės, todėl jis buvo jau ne kristalai, o vienas didelis gabalas. Tas sandėlys buvo remontuojamas, kad taptų sandarus, greta dar buvo pirotechnikos sandėlys, tad taip ir įvyko tas didelis sprogimas“, – teigė V. Štumbergas.
Jis neslėpė, jog ir KLASCO yra sulaukusi pasiūlymų krauti gruzinų gamybos amonio salietrą, tačiau tokio užsakymo atsisakė.
„Mes juk esame „Achemos“ grupė, jei krautume įvežtinę salietrą, galima sakyti, pjautume „Achemos“ kėdės koją“, – tvirtino KLASCO vadovas.
Ekskursijoje po KLASCO teritoriją dalyvavę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai taip pat patikino, jog nė vienoje Klaipėdos uosto krovos kompanijoje pavojingi kroviniai, kuriems priskiriamas ir amonio nitratas, nėra sandėliuojami. Anot jų, sunku pasakyti, kiek vienu metu salietros Klaipėdos uoste yra laikoma, kol ji išplukdoma laivais, nes tas kiekis nuolat kinta. Laikinas saugojimas turi 20 dienų.
V. Štrumbergo teigimu, KLASCO kasmet perkrauna apie 200-250 tūkst. tonų amonio nitrato, o bendra salietros krova Klaipėdos uoste per metus siekia apie 800 tūkst. tonų. Anot vadovo, amonio nitrato krovos apimtys mažėja, nes visa Europa žengia ekologijos link, tad mažėja trąšų vartojimas.
Ekskursijos dalyviai aplankė įvairius krovos objektus, krantines, pamatė ir laikinuosius tentinius sandėlius, kurie, anot V. Štumbergo, politikų buvo klaidingai įvardinti kaip trąšų sandėliavimo vietos. Visi ekskursijos dalyviai galėjo savo akimis įsitikinti, kad jie iš tiesų yra naudojami grūdinių kultūrų (grūdų, rapsų) laikinam sandėliavimui.
Anot V. Štumbergo, KLASCO kompaniją, kaip pavojingą objektą dėl amonio salietros, kasmet tikrina komisija, į kuriuos sudėtį įeina ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atstovai. Paskutinis patikrinimas buvo vykdytas 2019 m. gegužės 13-24 dienomis.
Šiais metais patikrinimas, planuojama, vyks rugpjūčio 17-20 dienomis.
„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra išskyrusi penkis pavojingus krovinius kraunančius uosto objektus ir ne KLASCO yra pirmose pozicijose. Tačiau esame įsitikinę, kad tiek KLASCO, tiek kitos uosto krovos bendrovės vykdo saugią bei atitinkančią visus reikalavimus krovą“, – teigė V. Štumbergas. Mato Mačiulskio nuotr.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”150874,150875,150876,150877,150878,150879,150881,150883,150884,150885,150886,150887,150888,150889,150890,150891,150893,150894,150895,150896,150897,150898,150899,150900,150902,150903,150905,150906,150907,150908,150909,150910,150911,150912,150914,150915,150916,150918,150917,150919,150920,150921,150922,150923,150924″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]
1000 tonų = 1 kilotona. Maždaug vienas haubicos sviedinukas su branduoliniu įdaru. Neblogas „bum”, jeigu ką.
Gal gali paskaičiuoti koks būtų bum jeigu ką, sprogus dujų laivui ? Kas liktų iš miesto ? Kodėl konservatoriai dėl jo nesijaudina ? Kodėl visuomenininkas Gintaras nesijaudina ką reikėtų nelaimės atveju daryti miestiečiams ? Ar šiuo nelaimės atveju būtų viskas beprasmiška ?
sovietų armijoje, dvi savaites prieš atvažiuojant okrugo generolui, visa divizija plūšėdavo – tekdavo nuo medžių skabyti nudžiūvusius lapus, dažyti žaliai parudavusią žolę, kalkėm baltinti bordiūrus, šikinykuose, keiksmam paslėpti, klijuoti partijos raudonus plakatus. Bet, vieną dieną viskas baigdavosi ir ateidavo mums tikra šventė – generolas išvažiuodavo – savaitę jokių pratybų ir visiška lafa. Kažin ar Lubienė davė Štumbergui nors dienai atgulą?
Labai tiksliai pastebėta – yra informuoti kada atvažiuos „tikrintojai”, tai išsikuopė tam kartui. Ir tikrintojai bus patenkinti. O gyventojams viskas tik rodosi.
Kodėl XXI amžiuje Klaipėdos viduryje yra kraunama ir sandėliuojama amonio salietra? Kita degi, sprogi ir nuodinga chemija? Juk kitoj gatvės pusėj gyvena žmonės, stovi mokyklos, vaikų darželiai.
Smirda nuo Grubliausko ir uostininku. Jus kalti kad užtrršta jūra
o ko nerodai AMONIAKO šaldytuve ir nepapasakoji , kad pavojaus ir sėkmės ( vėjo kryptis) atveju visi 900metrų zonoje bus užnuodyti vos įkvėpus ir į tą zoną be cheminio apsaugos kostiumo įeiti draudžiama? Taip pat pamiršai? O gal Visiems pakliūnantiems į šią zoną chemijai atsparius kostiumus su dujokaukėm ir deguonies kaukėm, balionais jau padalinai? Ar Neniškis tai turės padarys vietoje poros darželių mūsų vaikams?
nuolatinis klaskininkų draugas ir apmokėtos reklamos gavėjai jau vadinama visuomene?
Schneideratas tai jau tikrai kaip šuo, KLASCO pakalimas. Gėda
o tuose laikinuose sandėliuose grūdus taip pat laikinai, 20 dienų sandėliuosit?
jie patys nebežino kuris ir ką sako. Tai niekada nekrovėme tai krauname bet ne sandėliuojame tai neprisimenu kada tiek buvo (beje pilnas internetas kalnų) Apsivalė ir net naujus numerius prisilipdė prie tų laikinų nuvarvėjusių sandėlių ir eksursiją padarė – lukašenkininkų irštva. Tai kam tas evakuacinis išorė planas kur pavojau zona virš su slėgiu virš 2Pa – gruvėsių zona beveik 5km spinduliu? Patys padarėte bet taip pat neprisimenat? Lukašenka šiandien taip pat daug pieno primelžė
Dumpių ” grigėjai ” skaičiau policiją iškvietė Girskienei ir aplinkosaugininkams . Kaip tokius vadinti ? Lukošenkinikai manyčiau per švelnu .
Tai va kas smirda nuo geležinkelio stoties. ??
Smirda kuru kuri išleido uostininkai. Kuo latakis su grubliauskas slepia kas išledo degalus į jūra?
Blyn, jie ir geležinkelio stotyje krauna…
Meras viešai sakė, kad jos Klaipėdoj nėra.
nesake, ausis prasiplaukit 😉
Ir dabar rodo