Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-07-09 |
Liepos 14 dieną 11 val. Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje režisierius Audrius Juzėnas ir dramaturgas bei rašytojas Saulius Šaltenis pristatys istorinį įtempto siužeto filmą „1923”.
Plačiai žinomų istorinių kino filmų „Ekskursantė”, „Getas” ir „Pelėdų kalnas“ autorius A. Juzėnas imasi kino projekto, pasakojančio apie sėkmingiausią Lietuvos karinę ir diplomatinę operaciją, pakeitusią Lietuvos valstybės likimą.
„Dėl sudėtingos mūsų valstybės istorijos apie šią slaptą karinę operaciją ilgą laiką buvo nutylima, todėl ji liko istorijos vadovėlių paraštėse. Tačiau ji subrandino mus kaip tautą ir kartu Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Tai, ko gero, didžiausias mūsų protėvių laimėjimas, apie kurį turime kalbėti ir pasakoti savo vaikams“, – pranešime žiniasklaidai užkulisius kiek praskleidžia A. Juzėnas.
„Tai bus filmas apie jauną žmogų, ieškantį vietos po saule, tai filmas apie meilę, tikėjimą ir viltį. Filmo herojų likimai persipina su tarpukario Lietuvos vyriausybės įvykdyta slapta operacija, kuri nulėmė, jog Lietuva liko ir įsitvirtino pasaulio žemėlapiuose kaip valstybė“, – pasakoja scenarijaus autorius rašytojas S. Šaltenis.
Spaudos konferencijoje dalyvaus Klaipėdos krašto istorijai neabejingas istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis, verslininkas Vytautas Lygnugaris bei idėjos autorius ir koprodiuseris Mindaugas Gudelis. Dalyvius kalbins nacionalinės premijos laureatas, kino aktorius Darius Meškauskas.
Sveikinu idėją sukurti filmą Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo galutinei datai – 1923m. Jei filme bus tik viena pusė, kurią deklaruoja kai kurie Klaipėdos istorikai, kad atėjome ir nukariavome Mažąją Lietuvą per vieną dieną, bus baisiai negerai. Kodėl? Mažosios Lietuvos nukariauti nereikėjo. Savanoriai atėjo iki Klaipėdos prieigų, lydimi Klaipėdos krašto lietuvininkų, kurie su Lietuvos šviesuoliais palaikė labai glaudžius ryšius nuo ,,Aušros” ir ,,Varpo” laikų. Tai patvirtino ir lietuvininkai, pasirašę po Tilžės Aktu 1918-11-30, kuriuo pareiškė, kad nori jungtis prie Lietuvos. Kariauta buvo prieš prancūzus, kurie užtruko Klaipėdoje per ilgai dėl to, kad į Klaipėdą,( kaip ir į Lietuvą) pretendavo lenkai… Sąvoka ,,Atėjome ir nukariavome” iš viso netinkama. Mažąją Lietuvą nukariavo Kryžiuočių Ordinas ir tai lietuviams ir prūsams nebuvo gerai. Nukariavo rusai ir pasiliko ilgam- taipogi nebuvo gerai. Dabar norima įdiegti, kad atėjo lietuviai ir nukariavo … Ką nukariavo.? Argi nėra jokių skirtumų tarp šių trijų nukariautojų? Gal norime pasigirti , kokia galinga buvo Lietuvos valstybė 1918-1922m.? Lietuva nebuvo pripažinta Santarvės valstybių iki1922m gruodžio 22. Ji neturėjo balso Paryžiaus taikos konferencijoje ir neturėjo galimybės išreikšti savo poziciją. Mažlietuvių delegacija, vadovaujama Viliaus Gaidgalaičio, Paryžiuje buvo priimta ir konferencijos dalyviams pateikė knygas,( parašytas vokiečių kalba) įrodančias, kad Klaipėdos krašte gyvena 51 procentas lietuvių, o tai yra kad ir trapi dauguma. Taigi , Mažoji Lietuva nori jungtis prie savo kalbos motinos- Lietuvos. Į tai buvo atsižvelgta. Jei ne lenkų norai valdyti Klaipėdos uostą, nei sukilimo, nei karo nebūtų reikėję… Nereikia didžiuotis , kad buvome valstybė nuo Baltijos jūros iki Juodosios… Žiūrėkime: kas iš to liko šiandien. Šiandien turime tautinę valstybę ir tik tiek, kur buvo išsaugota ir išlaikyta lietuvių kalba. Reikia atiduoti garbę žmonėms, kurie lietuvių kalbą Mažojoje Lietuvoje išlaikė. Už tai, kad lietuvininkai norėjo Mažąją Lietuvą prijungtų prie Didžiosios, vokiečiai juos laikė išdavikais ir už tai juos nubaudė kalėti kalėjimuose ir konclageriuose. Erdmonas Simonaitis – mažlietuvių sukilimo dalyvių vadas kalėjo Dahau konclageryje. Martynas Reisgys buvo nužudytas Mautchauzeno konclageryje. Mikas Šlaža, mokytojas ir lietuviškų vadovėlių leidėjas, kalėjo Sachsenhauzeno konclageryje, Martynas Krukis, Klaipėdos mokytojų seminarijos direktorius, su septyniais vaikais buvo ištremtas į Oranienburgo konclagerį… Tokių , kurie aukojosi dėl suvienytos Lietuvos ir dėl to nukentėjo, buvo kelios dešimtys. Kodėl Klaipėdos istorikai šiandien jų nenori prisiminti? Ne tvirtos pilys ir ne karas apsprendė Klaipėdos krašto likimą. Pagrindinė sąlyga tikslui pasiekti buvo lietuvių kalbos išlaikymas krašte, kurį 700metų valdė vokiečiai…