Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-06-29 |
„Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platformos „Dialogai“ koordinatoriai – Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedra kartu su KU studentų sąjunga atliko 14-29 metų klaipėdiečių politinio raštingumo pilotinį tyrimą.
Pasak tyrimo koordinatorės, KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorės, politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili, tyrimas atskleidė, kad jaunimo politinį raštingumą galima vertinti kaip vidutinišką.
Jaunimo visiškai nedomina gyvi susitikimai su vietos ar nacionaliniais politikais. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Tačiau šis bendras vaizdas neturėtų džiuginti, kadangi klausimai buvo skirtingo lygmens ir apie skirtingas politikos sritis. Jaunimas gana gerai išmano bendruosius einamuosius dalykus, pavyzdžiui, kas yra ministras pirmininkas, kokie yra Lietuvos santykiai su NATO ar ką rinksime šių metų spalio 11 dieną“, – pranešime spaudai cituojama G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Tačiau jaunimas tik vidutiniškai išmano politinės teorijos pagrindus, pavyzdžiui, kas laikytina politine opozicija ar kuri ideologija pasisako už minimalų valstybės kišimąsi į ekonominius santykius. O Lietuvos politinės sistemos žinių, kaip pavyzdžiui, Seimo vaidmuo biudžeto formavimo procese, ar kas vykdo teisėkūrą Lietuvoje, lygis yra žemas. Vietos savivaldos srityje jaunimas yra visiškai neraštingas.
Tyrimo metu klausimai taip pat buvo suskirstyti į atskleidžiančius bazinį ir gilesnį politikos išmanymą. Konstatuojama, kad bazinis politikos išmanymas yra vidutinio lygmens, o gilesnis politikos išmanymas yra itin žemas.
„Jaunimas pakankamai išmano bendruosius (konstitucinius) dalykus kaip, pavyzdžiui, kas gali tapti Seimo nariu ar kaip vadinama Lietuvos atstovybė užsienyje, tačiau išmanymas tokių praktinių dalykų, liečiančių kiekvieną šalies gyventoją, apie tai, kas atsakingas už šalies ar savivaldybės biudžetų sudarymą, kur yra įtvirtinti pilietinio dalyvavimo principai ir panašiai, deja, yra itin žemo lygmens ir balansuoja ties neraštingumo riba”, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Atliktas tyrimas atskleidė, jog pagrindiniai informacijos šaltiniai politinėmis temomis jaunimui yra televizijos žinių, informacinės laidos. Antroje vietoje rikiuojasi socialiniai tinklai, o trečiojoje – internetiniai portalai. Šeima ir giminės atsiduria ketvirtoje vietoje. Popieriniai laikraščiai ar žurnalai jaunimui mažai įdomūs. Ir jo visiškai nedomina gyvi susitikimai su vietos ar šalies politikais.
Analizuojant vietinės žiniasklaidos gausią rinką bei vietos politines aktualijas, paaiškėjo, kad čia situacija kiek kitokia – nors nė viena vietos žiniasklaidos priemonė jaunimui nėra pagrindinis žinių šaltinis, tačiau apie politinius įvykius Klaipėdos mieste jie sužino iš vietinės periodinės spaudos, vietinių internetinių portalų bei vietinės televizijos. Galiausiai – vietinio radijo.
Visgi vietinė žiniasklaida nėra pagrindinis informacijos apie politinius įvykius Klaipėdos mieste šaltinis. Lyderio pozicijas kelių procentų skirtumu užima socialiniai tinklai, nacionaliniai transliuotojai, televizija bei šeima ir giminės. Jaunimui kol kas visiškai neįdomu Klaipėdos miesto savivaldybės transliacijos „Youtube” kanalu ar informacija, pateikiama internetiniame puslapyje. Tačiau savivaldybės „Facebook” paskyra yra lankoma ir skaitoma.
„Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platforma „Dialogai“ yra skirta auginti Klaipėdos jaunų žmonių politinį raštingumą, aktyvinti jaunimo dalyvavimą pilietiniuose procesuose; auginti vietos, nacionalinės ir tarptautinės jaunimo politikos suvokimą ir pripažinimą. Siekiant užfiksuoti jaunų žmonių politinio raštingumo pokytį, pakartotinė apklausa bus atlikta 2022 metais.
Parašykite komentarą