Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-06-19 |
Kelerius metus vystyti planai, jog Smiltynė turėtų tapti kurortine teritorija, pajudėjo realizavimo link. Klaipėdos savivaldybė jau yra pasirengusi kreiptis į Vyriausybę, kad ši unikaliai Klaipėdos teritorijai suteiktų išskirtinį statusą.
Klaipėdos miesto taryba turėtų nuspręsti siūlyti Vyriausybei suteikti kurortinės teritorijos statusą Klaipėdos miesto teritorijos daliai – Smiltynei. Miesto Taryba turėtų įpareigoti Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorių visus reikiamus dokumentus pateikti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
Vienas iš Smiltynės išskirtinių bruožų – balto smėlio paplūdimiai. Palmiros Mart nuotr.
Toks sprendimo projektas ketvirtadienį turėjo būti svarstomas Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete, tačiau svarstymas buvo atidėtas. Sutapimas, jog klausimą turėję pristatyti savivaldybės administracijos atstovai tuo metu dalyvavo pasitarime dėl Smiltynės miško parko projekto. Miesto Tarybos apsispręsti dėl Smiltynės ateities bus prašoma liepą.
Sprendimo projekto aiškinamajame rašte, kuris taip pat bus pateiktas Vyriausybei, nurodoma,jog Smiltynė jau dabar atitinka visus kurortinei teritorijai keliamus reikalavimus.
Be to, joje yra planuojama nemažai naujų objektų, kurie praturtintų Smiltynę kaip kurortą. Klaipėdos savivaldybė planuoja sutvarkyti ir pritaikyti turistų ir visuomenės poreikiams Smiltynės miško parką – šiuo metu rengiama koncepcija.
Greta Lietuvos jūrų muziejaus, Klaipėdos uosto laivybos kanalo ir Baltijos jūros planuojamas įrengti gyvūnų reabilitacijos ir poilsio centras.
Smiltynėje privačiomis lėšomis planuojama atstatyti prieškario smuklę „Strandhalle“. Atstatytas pastatas tarnautų kaip restoranas, taip pat būtų įrengta įstiklinta lauko terasa. Netoli centrinio Smiltynės paplūdimio, ant jūrinio kopagūbrio, restoranas „Strandhalle“ (liet. „Paplūdimio halė“) iškilo 1914 m. ir buvo vienas įspūdingiausių XX a. pradžios statinių, bene pagrindinis Smiltynės akcentas.
Neatsisakoma planų rekonstruoti išlikusį Smiltynės kurhauzą, kuris 1900–1944 metais tarnavo kaip prabangus viešbutis, o jame tuo metu buvo 2 naujovės – karšto vandens vonios ir apšvietimas. Šiuo metu pastatą valdančios įmonės užsakymu yra paruoštas Smiltynės kurhauzo tvarkybos darbų projektas – suprojektuotas prabangus viešbutis, kuriam įrengti įmonė ieško investicijų.
Klaipėdos savivaldybė, įgyvendinant Ekonominės plėtros strategiją iki 2030 metų, numato Smiltynėje sukurti rekreacinę infrastruktūrą, įrengti traukos objektų, padidinti Smiltynės pasiekiamumą. Taip pat planuojama atlikti Antrojo pasaulinio karo įtvirtinimų aktualizavimo darbus, sutvarkyti Smiltynės miško parką, pastatyti lauko treniruoklius, vaikų žaidimų aikšteles, įrengti paplūdimio sporto aikšteles, sutvarkyti aplinką, takelius, įrengti apšvietimą, suolelius, įrengti papildomas elektromobilių įkrovimo stoteles.
„Kurortinės teritorijos statuso suteikimas Smiltynei padės sutelkti pastangas ir lėšas planuojamų projektų įgyvendinimui ir labai prisidės prie turizmui patrauklios teritorijos įvaizdžio kūrimo – sudarys prielaidas turistų bei lankytojų srautų didėjimui, apgyvendinimo ir kitų turizmo paslaugų plėtrai, pramogų sektoriaus įvairovės didinimui, investicijų pritraukimui, darbo vietų sukūrimui ir kitų svarbių pokyčių vyksmui“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Pabrėžiama, jog prašydama Smiltynei suteikti kurortinės teritorijos statusą, Klaipėdos savivaldybė siekia atkurti XIX–XX a. veikusio Smiltynės kurorto statusą ir atgaivinti Smiltynę, kaip oficialią Klaipėdos miesto kurortinę teritoriją.
„Smiltynės rekreacinė reikšmė ėmė didėti XIX a. pabaigoje, Rytų Prūsijoje imta vystyti turizmą Baltijos pajūrio vietovėse. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Smiltynės paplūdimiai buvo itin populiarūs tarp Klaipėdos miesto gyventojų ir svečių, o naują postūmį rekreacinio potencialo plėtojimas įgavo tarpukariu Kuršių marių pakrantėje išvysčius Klaipėdos vandens sporto organizacijų bazes“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Be to, jei Smiltynė taptų kurortine teritorija, tai suformuotų unikalią ir išbaigtą kurortinę teritoriją, apimančią visoje Kuršių nerijos teritorijoje esančias gyvenvietes su rekreaciniais miškais.
Strandhalle buvo ant kopagūbrio ???? Nuotraukose matyti jį buvus 200-300 m nuo kopų. Parašus delioję biurokratai to turbūt nepastebėjo.
Rinkimai rudeni, atsibudo Gentviliukas, kad pazadu neistesejas ? Ka veike tiek metu seime, jei tik dabar duotus pazadus prisimine ir vel naujus dalina?
Puikūs planai, duok Dieve sveikatos ir pinigų jų įgyvendintojams !
Sunaikinsit tai, ką jau pradėjot, iškirstos pušys, atvertos nuogos erdvės vėjams, visur pilna nekontroliuojamų žmonių- dievas jus mato.
Prieš šitą nesamanę ir pinigų plovimą tarnaujant verslo interesams. Viskas gražiai supinta, o iš tikrųjų tik kuriamos sąlygos verslui ir statybos Kuršių nerijoje. Sunaikins dar vieną kampelį
ka bendro turi kurorto statusas ir statybos?
Kokios statybos? Atsibuskit! Statybos galimos, kai žemės valdytojas sutinka ir detalieji planai patvirtinti.