Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-06-10 |
58-erių Rimvydas Bardauskas vietoj abiejų kelio sąnarių operacijos pasirinko sportą.
Sveikatingumo klube „Apelsinas“ su asmeniniu treneriu – kineziterapeutu Ovidijumi Čepaičiu sportuojančio Rimvydo hobis – kopti į kalnus.
Apie savo istoriją R. Bardauskas pasakoja klubo parengtame interviu.
Labai tiksliai prisimenu, pradėjau sportuoti praėjusių rugsėjo trečiąją – dukra Indrė gimtadienio proga man padovanojo vieno mėnesio abonementą išbandyti treniruotes su sveikatingumo specialistu Ovidijumi, nes ji pati su juo sportavo. Atėjau gana skeptiškai nusiteikęs, sakiau, kad tą vieną mėnesį pasportuosiu ir viskas, bet šis laikas pavirto į daugiau nei pusmetį, planuoju sportuoti ir toliau.
Prieš keletą metų man paaštrėjo sąnarių skausmai ir pradėjau lankytis medicininėse įstaigose, konsultavausi su skirtingais specialistais. Klaipėdoje man iškart pasiūlė pakeisti abu kelio sąnarius, bet kito gydytojo rekomendacija buvo pradėti tinkamai mankštintis. Palikau sąnarius savo vietose ir po truputį pradėjau sportuoti.
Sausio mėnesį kopėme į 5-ias viršūnes Ekvadore, Pietų Amerikoje – mano treniruočių tikslas buvo tam tinkamai pasiruošti, kad galėčiau kopti be skausmo. Visgi, jau antrą kartą nepasisekė įlipti į Čimborasą – aukščiausią Ekvadoro kalną. Fizinis pasirengimas buvo puikus, bet oro sąlygos neleido, sutrukdė labai didelė audra ir pritrūko šimto metrų į aukštį – kelių kilometrų žygis kalnuose. Tikriausiai reikės keliauti trečią kartą.
Jau daugiau nei 30 metų kopiu į kalnus – tai yra mano hobis nuo studijų laikų, pradėjome eiti su draugais ir taip iki dabar vaikštome.
Be sporto turiu ir kitų veiklų, tad karantino labai nepastebėjau. Sportavau du, kartais tris kartus per savaitę „Apelsino“ klube, o karantino metu namie treniravausi tik minimaliai. Nesportuojant būna blogesnė savijauta, o sugrįžti visada sunkiau, bet laikui bėgant viskas susitvarkys.
Aš galvoju, kad geriau investuoti pinigus ne į vaistus, bet į savo sveikatinimasi, o ir laisvalaikio užsiėmimas atsiranda. Labai didelis skirtumas, kokiu būdu galima pasirinkti išsaugoti bei pagerinti savo sveikatą.
Ovidijus puikus pagalbininkas ir patarėjas, savo srities specialistas – kineziterapeutas. Iš trenerio gaunu daug informacijos apie savo organizmą, raumenų veiklą. Ovidijus profesionaliai pataria, kokius pratimus galima atlikti, o kurių geriau nedaryti. Treneris niekada neforsuoja, nė vienas pratimas nėra atliekamas per skausmą ir įtampą, priešingai, sportas man tapo visiška relaksacija.
Sveikatingumo specialistas O. Čepaitis savo ruožtu papasakojo apie sporto tikslus, iškeltus Rimvydui, pasiektus rezultatus ir tolimesnius planus.
Žinoma, pirmiausia Rimvydas pradėjo sportuoti, kad galėtų toliau kopti į kalnus be operacijos. Vienas iš pagrindinių tikslų buvo sustiprinti kojų raumenis kiek įmanoma mažiau apkraunant kelius, kad jie galėtų padėti minkštiesiems audiniams normaliai funkcionuoti. Svarbiausia buvo, kad Rimvydas po treniruotės nejaustų kelio skausmų ir raumenų stiprinimas padėtų kasdienėje veikloje. Dar vienas pokytis – sveikesnė mityba. Klientas turėjo šiek tiek vidinių riebalų, o papildomi kilogramai apkrauna sąnarius.
Paruošiau Rimvydą lipimui į kalnus ir džiaugiausi, kad jis nebuvo tarp paskutinių kopiančių, kaip pats sakė, jo nereikėjo laukti, neskaudėjo kelių. Rimvydui pavyko atsikratyti 5 kilogramų, o tai iškart sumažino apkrovą sąnariams. Individualiai parinkau tokius treniruočių pratimus, kad kuo mažiau apkrautų kelią ir stiprintų kojas nelankstant paties kelio. Man svarbus grįžtamasis ryšys, kad klientas jaustųsi komfortiškai, jam neskaudėtų. Pats geriausias ir priimtiniausias man, kaip treneriui, rezultatas yra tai, kad Rimvydas sako, jog jam mažiau skauda kelius.
Rimvydas yra tas klientas, kuris grįžo sportuoti iškart po karantino. Toliau, kiek įmanoma, stipriname raumenis, palaikome jų tonusą. Papildomai pradedame stiprinti jau ir viršutinę kūno dalį, koreguojame laikyseną. Prieš tai skyrėme pagrindinį dėmesį pagal tikslą, nes Rimvydas žinojo, kad tokią dieną lips į kalnus. Toliau laviname mobilumą, stabilumą, taikome kineziterapiją, siekiame didesnio judesių laisvumo, kuris suteikia vadinamą ilgaamžiškumą.
Į sportą sugrįžti visada verta ir niekada nėra per vėlu! Žmonės po karantino grįžta į „Apelsiną“ kaip po ilgų atostogų. Sportas turėtų žmogui tapti gyvenimo būdu, tai tikrai geriau nei gerti vaistus, net ir tie patys vaistai ne visas problemas išsprendžia arba efektas yra trumpalaikis. Sportas gyvenimui suteikia visai kitokią kokybę.
Parašykite komentarą