Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2020-06-03 |
Nors švelnėjančios karantino sąlygos jau leidžia organizuoti renginius ne tik lauke, bet ir patalpose, kino teatrų salės lankytojams vis dar yra uždarytos.
Jauna klaipėdiečių sinefilų šeima, susisiekusi su „Atvira Klaipėda”, piktinosi, jog paskambinus „Forum Cinemas” tinklapyje nurodytu telefonu niekas ragelio nekelia, o informacijos apie tai, kada ši daugiausiai kino salių šalyje turinti bendrovė ketina atnaujinti savo veiklą, niekur neskelbiama.
„Panašu, kad šiam monopolistui nusispjauti į mus, žiūrovus, jei jie taip su mumis elgiasi, juk mes jiems pinigus uždirbame”, – apmaudo dėl esamos situacijos neslėpė jaunas vyras, neatmetantis galimybės atsisakyti filmų šios bendrovės kino salėse žiūrėjimo.
Kad vieninteliu nurodytu laidiniu telefonu prisiskambinti neįmanoma, antradienį įsitikino ir „Atviros Klaipėdos” žurnalistė, kuriai trečiadienį visgi pavyko susisiekti su „Forum Cinemas” Lietuvos filialo direktoriumi Gintaru Plytniku.
Paklaustas, kodėl iki šiol kino teatrai neatnaujina savo veiklos, kai panaši veikla šalyje jau leidžiama, G. Plytnikas sakė: „Labai teisingai pastebėta – panaši veikla šalyje leidžiama. Imperatyviai buvo uždaryti kino teatrai, o dabar improvizuojama renginių tema”.
Jo teigimu, filmų rodymas nėra renginiai.
„Rodome kiną – kasdien nuo 10 val. ryto iki vidurnakčio. 37 salės Lietuvoje, jų tarpe – Klaipėdos – reikalauja stabilių žmogiškųjų resursų ir kino filmų. Jų, deja, negalime nusipirkti miltų arba žvyro krautuvėje”, – ironizavo pasipiktinimo dėl griežtų Vyriausybės sprendimų neslepiantis direktorius.
Pasak G. Plytniko, šiuo metu renginiams galioja 100 žmonių vienoje salėje ribojimas, bet tarp jų privalo būti išlaikyta 2 metrų distancija.
„Tai reiškia, kad vienu metu salėje galime priimti 15-20 žmonių – kas 3,5 kėdę ir kas antrą eilę. Net didžiausioje kino salėje maksimaliai galime rodyti geram pusšimčiui žiūrovų. Taip pat yra ribojamos pertraukos tarp renginio pradžios ir jam pasibaigus. Seansų skaičius tampa kritiškai mažas, nes kino filmai, skirtingai nuo daugelis renginių, trunka nuo 1,5 iki 3,5 valandų. Esant tokiems ribojimams, platintojai irgi nesuinteresuoti suteikti licencijas rodymui, tad neturime, ką rodyti”, – atviravo Lietuvos „Forum Cinemas” vadovas.
Pasak jo, jei ir toliau bus reikalaujama išlaikyti 2 metrų distanciją kino salėse, kino teatrai visavertiškai dirbti negalės.
„Tikimės, kad sveikas protas pakoreguos perteklinius ribojimus ir iki planuojamo atsidarymo žiūrovai galės sėdėti, išlaikydami bent 1-1,2 metro atstumą. Kaip tai jau atsiranda šalyse, kurios nepamiršo, kad uždarė kino teatrus, o ne renginius”, – sakė G. Plytnikas.
Jo teigimu, per karantiną patirti nuostoliai yra milijoniniai ir jie tik gilėja, o esą pertekliniai ribojimai ir kino produkcijos stoka greitai atsigauti kino teatrams neleis.
„Forum Cinemas” preliminariai tikisi startuoti birželio pabaigoje su nauja lietuviška debiutine Karolio Kaupino juosta „Nova Lituania”, jau puikiai įvertinta dviejuose tarptautiniuose kino festivaliuose: filmas pagrindiniu prizu apdovanotas Atėnų kino festivalyje ir pripažintas geriausiu vaidybiniu filmu Rygos kino festivalyje.
Be to, jau esą sutarta dėl naujų didžiojo ekrano filmų šeimai, vaikams bei paaugliams.
„Visi laukiame Nolano filmo „Tenet”, kuris nepabėgo į kitus metus ir bus rodomas liepą. Kai paskelbsime sugrįžimo datą, paskelbsime ir pilną programą. Tikimės – artimiausiu metu”, – žiūrovus dar šiek tiek pakentėti prašė G. Plytnikas, pridūręs, jog nepaisant visų ribojimų dėl COVID-19, šalyje nebuvo atleistas nei vienas „Forum Cinemas” darbuotojas.
Kad karantinas skaudžiai kirto kino industrijos atstovams, pripažįsta ir nekomercinį kiną Klaipėdoje propaguojančio kino klubo „8 ½” vienas iš įkūrėjų ir jos vadovų Kęstutis Meškys. Jo teigimu, kino mėgėjų klubas laukia, kol visiškai pasibaigs karantinas arba dar labiau sušvelnės jo sąlygos.
Pasak K. Meškio, Kultūros fabriko kino salė, kurioje jie demonstruoja filmus, ir taip nėra didelė, talpina vos per 100 žiūrovų, tad norint laikytis dabartinių uždaroms patalpoms numatytų reikalavimų, filmą tektų rodyti tik keliolikai žmonių, o tai finansiškai būtų nuostolinga.
„Svarstėme lauko kino variantą, bet labai brangi yra kokybiška LED ekrano ir kita įranga, kuri leidžia rodyti filmus šviesiais vakarais. Viena viešoji įstaiga šiuo metu ieško finansavimo Teatro aikštėje pastatyti platformą su profesionalia įranga visiems renginių organizatoriams. Jei jiems pavyks tai įgyvendinti, mes su kinu būtinai prisijungsime. Taip pat mąstome nuo liepos antros pusės, kai lauke nebebus taip šviesu, filmus rodyti arba aikštelėje prie Jono kalnelio, arba Koncertų salės sode”, – apie alternatyvias filmų demonstravimo paieškas pasakojo K. Meškys.
Dėl minėtų priežasčių filmų Kultūros fabriko salėje kol kas nerodo ir čia veikiantis „ArleKinas”, siūlantis žiūrovams filmus žiūrėti online, o savo veiklą žadantis atnaujinti rugsėjo pradžioje.
Tad šiuo metu Klaipėdoje vienintelė galimybė pasimėgauti kino filmais yra tik Drive in Cinema platforma: nemokamus kino seansus lauke, Melnragėje esančio neįgaliųjų paplūdimio automobilių aikštelėje nuo gegužės pabaigos ėmėsi demonstruoti uostamiesčio jaunimas.
Artimiausias seansas čia numatytas šį penktadienį, birželio 5 d., 22 val. Jo metu bus rodoma lietuviška kino juosta „Tobulas pasimatymas“. Norint patekti į nemokamą seansą, būtina registracija čia.
Tuo metu Vilniuje savo veiklą neseniai atnaujino kitas kino filmų demonstruotojas šalyje – „Multikino”, kuris yra įsikūręs prekybos ir pramogų centre „Ozas“.
Siekiant įvertinti trumpalaikes ir ilgalaikes COVID-19 pasekmes kino rodytojams, Lietuvos kino centro užsakymu advokatų kontora „Sorainen“ atliko Lietuvos kino rodytojų situacijos ekonominę analizę.
Jos duomenimis, susidomėjimas filmais kasmet didėja – 2019 metais į 383 parodytus filmus kino teatrai pardavė 4,1 milijono bilietų ir surinko 22,495 milijono eurų. 2020 metais kino rodymo rinkoje buvo planuojamas apie 5% pajamų kilimas, tačiau karantinas smarkiai pakeitė lūkesčius. Penkių didžiųjų kino rodytojų, kurie sudaro apie 95% rinkos dalį Lietuvoje, pateiktais duomenimis, jau per laikotarpį nuo karantino paskelbimo rinka patyrė apie 1 mln. eurų nuostolio, net atėmus gautas kompensacijas.
Įvertinant situaciją, analizė teigia, kad kino rodytojų pateiktais duomenimis, per 2020 metus rinka neteks daugiau nei 8 mln. eurų pajamų vien iš kino bilietų pardavimų, o iš kitų pardavimų (gėrimai, užkandžiai, kt.) prognozuojamas dar maždaug 4 mln. eurų nuostolis. Bendra negautų pajamų suma gali siekti apie 12 mln. eurų vien tik 2020 metais.
Kaip ir kitų paslaugų atveju, prognozuojama, kad finansinis nesaugumas, viruso grėsmės baiminimasis turės įtakos auditorijos grįžimui į kino teatrus. Praradimus sąlygos ir kino rodymo sezoniškumas – vasarą kino teatrai visada tuštesni, o aktyviausiu metu naujų filmų premjerų taip pat nėra tikimasi daug.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad įvertinant sektoriaus specifiką ES šalyse, kino bilietams taikomas lengvatinis PVM tarifas. Lengvatinį PVM tarifą taiko Kroatija (5%), Airija (13,5%), Vokietija (7%), Suomija (10%), Lenkija (8%), Slovėnija (8,5%). O Norvegijoje kaip krizės įveikimo įrankis priimtas sprendimas vietoje iki karantino jau taikyto lengvatinio 12% tarifo sumažinti iki 6%.
Pasak Lietuvos kino rodytojų, tai galėtų būti viena veiksmingiausių pagalbos priemonių mūsų rinkoje. Dabartinį standartinį 21 proc. tarifą sumažinant iki 5/9 proc. ir apribojus jo taikymą 2-3 metų laikotarpiu, kino teatrai galėtų pasiekti lygį, buvusį iki karantino paskelbimo.
Akcentuojama, kad lengvatinis PVM tarifas kino bilietams galėtų ne tik padėti sektoriui atsigauti, bet taptų ir viena iš ekonominių prielaidų ateityje didesniems rinkos dalyviams investuoti į kino teatrų plėtrą regionuose, didinant kino prieinamumą.
„Tikimės, kad tyrimas prisidės prie geresnio šios kūrybinės ekonomikos srities supratimo ir padės rasti geriausius krizės įveikimo sprendimus. Kino teatrų atsigavimas yra itin svarbus kino kultūrai, nes pastaraisiais metais ypač išryškėjo kino ekranų trūkumas, ypač regionuose. O planai dėl kino teatrų plėtros šiame laikotarpyje gali būti atnaujinti tik matant perspektyvius ekonominius sprendimus“, – teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Su atlikto tyrimo išvadomis galima susipažinti čia.
1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj. REGATOS vietoj.
2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.
Tiems, kas skaito komentarus tinklaraštyje ir jau žino kur Smiltynėje stovi „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame nuvykti dar į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį… … …