Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-05-12 |
Kitąmet, kai Klaipėda taps Europos jaunimo sostine, Lietuvoje bus minimas ir jaunimo politikos 25-metis. Tad projekto Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021 (EJS2021) platforma „Dialogai“, kurios tikslas – užtikrinti socialines ir politines jaunimo teises, siekia išsiaiškinti jaunų žmonių politinio raštingumo lygį bei jaunimo įtaką politikos sprendimams.
Nors paprastai manoma, jog jaunimas yra pasyvus ir yra sunku jį sudominti, tačiau Klaipėdos Jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ (KLAS) ir Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Laurynas Gečius tikina, jog yra matomas akivaizdus situacijos gerėjimas.
„Mes savo aplinkoje matome jaunimo aktyvumo didėjimą. Tačiau ir patys, savo ruožtu, siekiame supažindinti jaunus žmones su jaunimo politikos struktūromis ir jaunimo politikos principais“, – teigia jis.
Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas Dr. Jaroslav Dvorak pastebi pasaulines jaunimo aktyvumo tendencijas, kai Gretos Thunberg įkvėpti jauni žmonės pradėjo rodyti kiek didesnį politinį aktyvumą. Tačiau Dr. J. Dvorak priduria, jog „net ir tie studentai, kurie studijuoja politikos mokslus, dažnai sako, kad politika jiems nerūpi”.
„Nors visus pagrindinius mūsų gyvenimui įtaką darančius sprendimus priima politikai. Taip pat matome, kad jaunimo politinis dalyvavimas rinkimuose nėra aukštas”, – sako jis.
Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021 viena iš veiklų krypčių – stiprinti jaunimo susidomėjimą politika bei aktyvinti pilietiškumą. Šiuos tikslus kelia projekto platformos „Dialogai“ įgyvendintojai – Klaipėdos universitetas bei Klaipėdos universiteto studentų sąjunga.
Pirmoji platformos veikla – atlikti 14-29 metų jaunimo apklausą siekiant išsiaiškinti jo politinio raštingumo lygį.
Pirmasis jaunimo politikos pagrindų įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 1996 metais. Pasak L. Gečio, Lietuvos jaunimo politikos modelis yra vienas iš pavyzdinių Europoje, nes idealiu atveju jaunimo nuomonė gali pasiekti net aukščiausius politinius lygmenis.
„Šis jubiliejus parodo jaunimo politikos struktūros tvarumą bei jaunimo balso užtikrinimą sprendimų priėmime. Jaunas žmogus turi galimybę kurti, įgyvendinti savo idėjas ir iniciatyvas“, – teigia KLAS pirmininkas.
Anot Dr. J. Dvorak, jaunimas ne tik, kad gali daryti įtaką politiniams sprendimams, bet ir patys gali tapti politikos dalimi. Pasak jo, geriausias pavyzdys yra Virginijus Sinkevičius.
„Šiandien Lietuvai Europos Komisijoje atstovauja jauniausias komisaras per visą Europos Sąjungos istoriją. Virginijui Sinkevičiui tik 29 metai ir jis jau buvo Seimo narys, ministras, o šiandien jis yra atsakingas už visos Europos žaliąjį kursą”, – sako J. Dvorak.
„Su Jaunimo reikalų taryba inicijavome jaunimo dalyvavimo situacijos analizę, kur paaiškėjo, kad rusakalbis jaunimas mažai įsitraukia į veiklas, kad Klaipėdoje informacija nepasiekia jaunų žmonių, todėl planuojame dirbti toliau. Tikimės, kad jaunimo sostinė mums padės įgyvendinti daug kitų reikšmingų darbų“, – sako L. Gečius.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas teigia, jog Klaipėdos miesto jaunimo politikos pagrindinis tikslas – atskleisti jo potencialą ir tapti jaunimui draugiškiausiu, atviru, bendradarbiaujančiu miestu Baltijos jūros regione.
„Visada kviečiu Klaipėdos jaunimą aktyviai dalyvauti miesto gyvenime, patiems kurti miestą, kad jauni žmonės čia jaustųsi laukiami ir reikalingi, norėtų čia likti gyventi, studijuoti, pradėti karjerą, leisti laisvalaikį“, – teigia Klaipėdos meras.
Kokia dar politika? Bėga lauk iš čia jaunimas nuo tokios politikos. Nebent chebros palikuonys dėl projektų finansavimo ir postų lieka. O gabūs talentingi emigravo ir emigruoja toliau…