Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-05-07 |
Vitės kvartalo gyventojai ėmė ieškoti atsakymų, kodėl savo namuose per karantiną turi dusti, nes dėl naftos produktų smarvės negali atsidaryti langų. Gyventojams pažadėta, kad po metų tikrai bus geriau.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Problemą ketvirtadienį nagrinėjo Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas, nes ir jį pasiekė asociacijos „Vitės bendruomenė“ skundas. Jame informuojama, kad balandžio 8, 9, 22, 24 dienomis buvo juntama naftos produktų smarvė. Ji fiksuota ir 5.30, ir 10, ir 00.30 val.
„Tai ypatingai aktualu dabartinio karantino sąlygomis, kai reikia dažnai vėdinti gyvenamas patalpas, bet dėl lauke tvyrančios naftos produktų smarvės, negalima atidaryti langų“, – teigiama „Vitės bendruomenės“ skunde.
Komiteto posėdyje dalyvavo ir naftos produktus kraunančių bendrovių „Klaipėdos nafta“ bei „Krovinių terminalas“ atstovai.
„Ir mes gavome šį skundą. Išnagrinėjome datas, kurios minimos, procesus. Krova tomis dienomis vyko, tačiau kažkokių nukrypimų nėra fiksuota. Skundui mūsų veikla negalėjo turėti įtakos“, – teigė „Klaipėdos naftos“ aplinkos saugos vadovė Jurgita Lengvytė.
Ji pabrėžė, jog tai, kad gyventojai jaučia kvapą, nereiškia, kad viršijamos nustatytos normos.
Bendrovės „Krovinių terminalas“ vyriausias technologas Gintaras Gvezdauskas aiškino, jog skundų dienomis įmonėje buvo kraunamas tanklaivis, iškrauti vagonai, o vieną dieną nebuvo absoliučiai jokios veiklos.
„Kai vyksta tanklaivių pakrovimas, veikia rekuperacijos įrenginys, jis veikė, jokių avarijų ir sutrikimų nebuvo“, – tvirtino G. Gvezdauskas.
Tačiau gyventojų netenkino atsakymas, jog sklindantys kvapai neviršija leidžiamų normų.
„Situacija yra tokia, kad kvapai yra. Jie trukdo gyventi. Girdžiu pasisakymus, kad normos neviršijamos, bet ką tai reiškia? Ar turime suprasti, kad gyventojai tiesiog turėtų įprasti gyventi tokiomis sąlygomis? Kažką vis tiek reikia daryti“, – Vitės kvartalo gyventojų vardu ir klausė, ir prašė klaipėdietis Antanas Blynas.
J. Lengvytė tvirtino, jog „Klaipėdos nafta“ tikrai imasi priemonių, kad būtų sumažintas kvapų intensyvumas. Pernai buvo parengtas aplinkosaugos veiksmų planas ir numatytos priemonės, kaip sumažinti kvapus.
„Turime įsirengti du naujus papildomus oro valymo įrenginius. Įgyvendinus šią priemonę, kvapų intensyvumas turi sumažėti. Šiai dienai jau pasirašyta sutartis dėl valymo įrenginio įsigijimo, tuo pačiu savo teritorijoje montuojame vamzdynus ant talpyklų, kad būtų surenkami lakūs teršalai ir nuvedami į talpyklas. Metų pabaigoje ar kitų pradžioje turi pradėti funkcionuoti tie nauji oro valymo įrenginiai. Mes tikrai nesutiksime, jog „Klaipėdos nafta“ nieko nedaro šiuo klausimu. Aplinkosaugos veiksmų plano progresą galima sekti ir mūsų tinklapyje“, – informavo J. Lengvytė.
G. Gvezdauskas teigė, jog įmonės teritorijoje yra reikiami oro valymo įrenginiai, jie puikiai veikia.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas teigė, jog ir ši įstaiga jau yra gavusi ne vieną gyventojų skundą dėl naftos produktų smarvės.
„Faktas tas, kad iš talpyklų yra tarša ir ta tarša kvapais ar tas negeras kvapas yra ir Manto gatvėje ir net toliau už jos. Esame susipažinę su įmonių veikla, aplinkosaugos veiksmų planu. Mes planuojame imtis veiksmų, tikrinti, kaip sekasi vykdyti aplinkosaugos planą. Bet jau tada, kai baigsis mūsų didieji darbai, nes dabar dėl to viruso fiziškai nespėjame“, – teigė R. Grigaliūnas.
Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Alvidas Šimkus tik pakartojo visiems žinomą tiesą, kad problemą būtina spręsti.
„Pats gyvenu Sportininkų gatvėje ir užuodžiu tuos kvapus. Tai, kas buvo prieš 10 metų, ir tai, kas yra dabar, aišku, dabar yra labai pagerėję. Anksčiau būdavo kiekvieną dieną, o dabar jau būna rečiau. Tačiau vis tiek yra blogai, nes negali miegoti atviru langu, nes atsibusi skaudančia galva, nes tuos kvapus kažkodėl 5 valandą ryte išleidžia“, – kalbėjo A. Šimkus.
Komiteto narys Arūnas Andziulis tvirtino, kad jau nebetiki įmonių pasakymais, jog yra diegiamos naujos aplinkosaugos priemonės.
„Anksčiu verslu labai pasitikėjau. Bet pabuvome „Grigeo“, man į akis melavo, kad visos nuotekos yra valomos, rodė įrenginius, o kas paaiškėjo. Vadinasi, į akis melavo. Tik išėjome iš įmonės teritorijos ir buvo atsukti visi kranai ir viskas teršiama“, – teršalų skandalą priminė A. Andziulis.
Komiteto narė Elida Mantulova teiravosi, ar įdiegus naujas kvapų valdymo priemones gyventojai pajus realią naudą. J. Lengvytė patikino, kad įdiegus du naujus valymo įrenginius kvapų intensyvumas gyvenvietėje turi sumažėti 50 proc.
Jie juk turi rezervuarus kur tuos garus kaupia, ir paskui vėdina(smardina) . Negi negali tų garų sudeginti? Juk tai dujos, degios.
Man tai baisu, ir as nebezinau ka daryti. Gyvenu Būtingėje prie naftos terminalo ir beveik istisai dvokia nafta. Del to turiu iseiti is savo namu ir nuomuotis busta gyvendama is motinyste pasalpos. Pas mane trobeleje įsiskverbia dvokas, net langai uzdaryti.
KN bando gerinti ir tobulinti savo įrenkinius ,bet vat privatus sektorius nenori taškyt pinigu ir dzin tie gyventojai nes jie ale viska turi isirengia,o priėjus prie KT tvoros jau per atstuma dvokia
Ar nėra paradokso? A. Šimkus dėl šalia vystomo verslo, kuris nesugeba surinkti kvapų ir juos išleidžią į aplinką, t/.y. ant gyventojų galvų, atsibunda skaudančia galva. Koks darbo efektyvumas, kai skauda galva? O svarbiausia su tokia skaudama galva sėdi Miesto taryboje.