Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2020-04-22 |
Kone penkerius metus trukusioje elektroninio mokinio pažymėjimo įdiegimo istorijoje galutinis taškas dar nepadėtas.
Klaipėdos miesto savivaldybė praneša spręsianti, ar pasinaudoti galimybe Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl skolos priteisimo bendrovei Nacionalinis švietimo centras.
Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies patenkino ieškovės UAB Nacionalinis švietimo centras“ skundą ir įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sumokėti seną skolą – už elektroninio mokinio pažymėjimo (EMP) gamybą. Kitoje dalyje ieškovės skundas išspręstas Klaipėdos savivaldybės administracijos naudai.
Pirmosios instancijos – Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį, kuriame Nacionalinis švietimo centras prašė iš Klaipėdos savivaldybės administracijos priteisti iš viso beveik 71,4 tūkst. Eur už suteiktas paslaugas bei delspinigius, atmetė. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas ieškinį tenkino iš dalies.
Sutartį dėl elektroninio mokinio pažymėjimo įdiegimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir atvirą konkursą laimėjusi UAB Nacionalinis švietimo centras pasirašė dar 2015 m. liepos 20 d. Sutarties objektas – elektroninio mokinio pažymėjimo diegimo ir naudojimo užtikrinimo bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir sporto įstaigose paslaugos. Sutartis, kurios preliminari kaina beveik 246 tūkst. eurų, turėjo būti vykdoma trimis etapais. Visi darbai turėjo būti atlikti iki 2016 m. rugsėjo 1 d.
Teisminis ginčas kilo dėl dalies sulaikytų lėšų (I projekto etapo nesumokėta suma – 8 174 Eur, II ir III etapo nesumokėta suma – 11 477 Eur). Savivaldybė atsisakė mokėti dalį (10 proc.) pinigų už suteiktas paslaugas, motyvuodama tuo, kad nebuvo suteikta visa sutartyje aptarta paslaugų apimtis – buvo daug sistemos trūkumų, kurie esą nebuvo pašalinti iki projekto pabaigos. Šioje dalyje Lietuvos apeliacinis teismas palaikė Savivaldybės poziciją.
Kita ieškinio dalis, kurią teismas patenkino, atsisakymas atlyginti EMP blankų (kortelių) įsigijimo išlaidas. Savivaldybės manymu, ieškovė į siūlomą EMP personalizavimo paslaugos kainą įskaičiavo visas išlaidas, pati pasiūlė galutinio rezultato kainą, todėl atskirai mokėti dar ir už kortelių gamybą – šito ieškovas paprašė pasibaigus sutarčiai – esą nėra pagrindo. Tokios nuomonės buvo ir pirmosios instancijos teismas.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog ieškovės reikalaujama EMP blankų pagaminimo ir įsigijimo kaina yra įtraukta į ieškovės finansiniame pasiūlyme nurodytą EMP personalizavimo kainą.
Todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija nutarė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies.
UAB Nacionalinis švietimo centras iš Klaipėdos savivaldybės administracijos priteista beveik 52 tūkst. Eur skola už neapmokėtas paslaugas bei procesinės palūkanos už priteistą sumą, taip pat – dalis bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė pažymėjo, kad diegiant elektroninį moksleivio pažymėjimą Savivaldybė su paslaugos teikėju turėjo daug sunkumų. Viena iš galimų priežasčių, kodėl taip atsitiko – paslaugos teikėjas, norėdamas laimėti konkursą, už sistemos įdiegimo priežiūrą pasiūlė per mažą paslaugų kainą, todėl aptarnavimas nuolat strigo.
„Pati elektroninio moksleivio pažymėjimo idėja yra puiki, mokyklos nenori jo atsisakyti, todėl pasibaigus minėtai sutarčiai moksleivių lankomumo, praėjimo, elektroninio mokinio dienyno kontrolę ir kt. paslaugas mokyklos įsigys pačios“, – cituojama L. Prižgintienė.
Jos nuomone, tai bus efektyvesnis sprendimas, kadangi sukontroliuoti tokios didelės apimties projektą, koks jis buvo, yra sudėtinga.
INFORMACIJA
Elektroninio mokinio pažymėjimo įdiegimas Klaipėdoje sukėlė nemažą atgarsį. 2018 m. savo tyrimą atliko ir Savivaldybės vidaus auditas. Remiantis jo išvadomis, kurios tada buvo pateiktos Savivaldybės Kontrolės komitetui, paslaugų teikėjas – Nacionalinis švietimo centras nesukūrė atskiros neformaliojo ugdymo ir sporto klubų lankomumo apskaitos sistemos, neintegravo viešosios bibliotekos skaitytojo pažymėjimo į elektroninį mokinio pažymėjimą, neįdiegė stacionarios įėjimo / išėjimo kontrolės sistemos dalyje ugdymo įstaigų. Negana to, projekto įgyvendinimo metu paslaugų teikėjui už nustatytus pažeidimus buvo surašyti per dvidešimt pažeidimo aktų, skirta beveik tiek pat baudų. Pastebėta, kad sutarties vykdytojų įdiegta sistema veikė su trikdžiais, paslaugos teikėjas nesilaikė savo paties pasiūlytų trūkumų šalinimo terminų ir duotų įsipareigojimų dėl projekto įgyvendinimo.
Parašykite komentarą