Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-02-26 |
Septynios Klaipėdos senamiesčio gatvės taps gerokai patogesnės, nes jose ketinama išlyginti dangą. Tačiau šių gatvių rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai sulaukė ne tik pritarimo, bet ir kritikos.
Viešame svarstyme net pasigirdo kalbų, jog parengti projektiniai pasiūlymai yra tik laiko ir pinigų švaistymas, nes niekas esą nesugebės gatvių tinkamai sutvarkyti.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Beveik 85 tūkst. eurų vertės sutartį dėl senamiesčio grindinio atnaujinimo ir universalaus dizaino pritaikymo techninių darbo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugos sutartį Klaipėdos savivaldybė su bendrove „Projektai ir Co“ pasirašė dar 2018 m. lapkritį. Tačiau ilgiau nei metus užtruko ir projektinių pasiūlymų parengimas, nes ilgai diskutuota, ar Klaipėdos senamiesčio gatvių dangai galima naudoti tašytus akmenis, jais pakeisti dabar esančius lauko riedulius.
„Šį klausimą sprendėme ir Vilniuje esančioje Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje. Mes siekėme, kad būtų pakeistos senamiesčio vertingosios savybės, kad tarp jų nebeliktų grindinio iš lauko riedulių. Taryboje buvo aiškiai pasakyta, jog lauko riedulių pakeitimas į tašytus akmenis nebūtų ydingas, kad net nereikia keisti vertingųjų savybių. Taigi, į Klaipėdą grįžome optimistiškai nusiteikę ir projektavimas tęsiamas“, – pernai lapkritį „Atvirai Klaipėdai“ teigė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
Projektavimo darbai jau pasiekė projektinių pasiūlymo viešo svarstymo stadiją. Parengti projektiniai pasiūlymai visuomenei buvo pristatyti antradienio vakare.
Projektiniai pasiūlymai parengti septynioms senamiesčio gatvėms: Žvejų g. (ruožas nuo Tiltų iki Pilies gatvės), Teatro g., Sukilėlių g., Daržų g. (nuo Pilies iki Aukštosios gatvės), Aukštajai g. (nuo Daržų iki Didžiosios Vandens gatvės), Didžiajai Vandens (nuo Aukštosios iki Tiltų gatvės) ir Vežėjų gatvei (nuo Turgaus iki Daržų gatvės).
Projektuotojų teigimu, pagrindinė užduotis buvo išlyginti senamiesčio gatvių dangą, kad ji taptų patogi pėstiesiems ir neįgaliesiems. Todėl numatoma visose gatvėse važiuojamojoje dalyje lauko riedulius pakeisti tašytais akmenis, o šaligatviams panaudoti granitines plokštes ir skaldytas granitines trinkeles.
Numatoma, jog klojant naują dangą važiuojamojoje dalyje ši taps aukštesnė nei yra dabar, todėl šaligatviai taps gerokai žemesni. Anot projektuotojų, senamiesčio perspektyva yra tokia, kad jis bus skirtas tik pėstiesiems, tad ir gatvės projektuojamos taip, kad galėtų tapti alėjomis.
Visoms septynios senamiesčio gatvėms ar jų ruožams numatoma naudoti vienodas medžiagas, visur stengiamasi išsaugoti dabartinius tiek važiuojamosios dalies, tiek šaligatvių pločius, esamas automobilių stovėjimo vietas.
Projektiniuose pasiūlymuose taip pat numatoma, jog kelio ženklai šiose gatvėse maksimaliai, kiek įmanoma, bus tvirtinami prie pastatų fasadų. Prie jų numatoma kabinti ir gatvių apšvietimo žibintus, kad nebereikėtų statyti jiems stulpų.
Viešame projektinių pasiūlymų svarstyme gana gausiai dalyvavo ir senamiesčio gyventojai, ir architektai, ir visuomeninių organizacijų atstovai.
Neseniai įsikūrusios visuomeninės organizacijos „Klaipėdos medis“ atstovai domėjosi, ar rekonstruojant senamiesčio gatves bus nupjauta medžių, nes esą projektiniuose pasiūlymuose parašyta, jog gali būti, kad kelis medžius reikės pašalinti. Projektuotojai patikino, kad projektai neapima želdinių sutvarkymo, tad medžiai tikrai nebus paliesti, o projektiniuose pasiūlymuose galbūt tik įsivėlė klaida.
Architektė Ramunė Staševičiūtė domėjosi, kaip bus išsaugoti senamiesčio grindinio akmenys, kurie bus pakeisti, nes jie yra vertybė. Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas aiškino, kad šis klausimas bus sprendžiamas, kai jau vyks rangos konkursas.
„Bet jei nenumatysite projekte, kaip išsaugoti, tai tie akmenys ir nebus išsaugoti“, – replikavo R. Staševičiūtė.
Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška papildė, jog šaligatvių danga – granitinės plokštės – bus restauruojamos ir vėl klojamos tos pačios. Naujomis keičiamos bus tik tos, kurios yra visiškai suskaldytos, ir jų nebeįmanoma restauruoti.
„Lietuvoje nėra gatvių klojėjų, todėl ir nebėra tokių gatvių, kokios turi būti. Tad kaip jūs įgyvendinsite šitą projektą? Šitas projektas yra tiesiog beviltiškas darbas“, – savo nuomonę reiškė vienas iš atėjusių senamiesčio gyventojų.
Jam buvo paaiškinta, jog rangovų, kurie rekonstruos gatves, bus ieškoma atvirame konkurse, tad jų kvalifikacija turi būti tinkama.
Gyventojai taip pat domėjosi, kiek rekonstruotose gatvėse bus suoliukų, šiukšliadėžių, ar bus perklojami lietaus nuotekų tinklai.
Ir projektuotojai, ir savivaldybės atstovai patikino, kad į visas gyventojų pastabas bus atsižvelgta, kai bus rengiami visų septynių gatvių atskiri techniniai projektai. Jie turi būti parengti šiemet, tada jau ieškoma rangovo, kas galėtų rekonstruoti senamiesčio gatves. Tikimasi, kad rekonstrukcijos darbai vyks 2021 ir 2022 metais.
Preliminariai skaičiuojama, kad šių senamiesčio gatvių sutvarkymas gali atsieti apie 2,6 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos yra ES parama.
Įdomu dėl lietaus nuotekų. Žadama gatvių lygį pakelti. Ar nebus kad vanduo nuo gatvių prades tekėti link pastatų. Senamiestis grimzta ir taip..
Labai slogų įspūdį paliko šis projektinių pasiūlymų viešinimas. Net pagal projektinių pasiūlymų pavadinimą kilo pagrįstų klausimų susirinkusiems – ką mums čia rodo? O rodė mums 1 projektą, pavadintą „Klaipėdos senamiesčio gatvių (Žvejų, Teatro, Sukilėlių, Daržų, Aukštosios, Didžiosios vandens, Vežėjų) dangų atnaujinimas”. Susirinkimo metu paaiškėjo, kad tokio projekto … nėra, o yra 7 gatvių remonto ir rekonstrukcijų projektai. Nors sutartis su projektų rengėjais pasirašyta dar 2018 m. rudenį, o projektų rengimo pabaiga – šį 2020 m. gegužį, projektiniai pasiūlymai pristatyti tik dabar, iki sutarties galiojimo likus 2 mėnesiams. Projektuotojai nesugebėjo atsakyti į daugelį susirinkusių klaipėdiečių klausimų: kur ir kiek bus suoliukų, šiukšlių dėžių, kiek yra inventorizuotų medžių, kiek bus pasodinta naujų medžių, kokie ir kur bus tvarkomi po naujomis brangiomis gatvių dangomis pasislėpsiantys nuo caro-maro laikų tose gatvėse esantys požeminiai tinklai? Kaip atrodys tų 7 gatvių mažoji architektūra – tie patys suoliukai, šviestuvai, šiukšlių dėžės, dviračių stovai ir pan.? Klausimas apie dviračių eismą, jų laikymo stovų išdėstymą projektuotojams buvo ir netikėtas, ir nemalonus. Taip ir liko neaišku, kas bus daroma su palei tvarkomas gatves esančiais „niekieno žemės sklypais” tarp gatvių ir esamų sklypų. Sakė, kad viską padarys, į viską atsižvelgs, bet daugiau jau neberodys. Nebėra laiko. Reikia baigti projektavimus. Nu, ką?.. Varnelė padėta. Renginys įvyko.