Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2020-02-17 |
Visais laikais nepilnamečiai darė nusikaltimus, taip siekdami įsitvirtinti draugų būryje, ieškodami savęs ar trūkstant užimtumo. Vaiko teisių apsaugos specialistai pateikia priežastis, dėl kurių nepilnamečiai asmenys linkę nusikalsti, ir būdus, kaip tam užkirsti kelią.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Inga Česė tarnybos pranešime teigia, jog paprastai nebūna vienintelės priežasties, dėl kurios vaikai daro nusikaltimus, tai dažniausiai yra kelių priežasčių pasekmė.
„Kalbant norisi išskirti tokias jų galimo elgesio priežastis kaip užimtumo stoka, maištavimas, nepakankamas tėvų dėmesio ir laiko jiems skyrimas. Pastebėta, kad nuolatiniai barniai, konfliktai šeimoje, įstatyminių vaikų atstovų nesugebėjimas sukurti geros atmosferos namuose taip pat turi įtakos nepilnamečių nusikalstamos veikos vykdymui“, – pranešime cituojama specialistė.
Jos teigimu, dažniausiai nusikaltimus darantys vaikai turi emocinių, elgesio ar psichinių sutrikimų. Yra ir tokių vaikų, kurie nusikalsdami jaučiasi nebaudžiami, žino, kad jie nuo atsakomybės bus atleisti dėl savo amžiaus. Be to, neretai nusikaltimai vykdomi impulsyviai, iš anksto nepagalvojus apie pasekmes, galbūt net nesuvokiant veiksmų pavojingumo, baudžiamumo.
Vaikai, kurie augdami patiria socialinių sunkumų, neretai jaučiasi beverčiai, mano nieko negalintys padaryti gerai. Menka savivertė, nesugebėjimas įsilieti į bendraamžių grupę, populiarumo tarp bendraamžių bei nuolatinės artimos draugystės stoka – pagrindiniai socialinių sunkumų kriterijai. Norėdami visiems įrodyti, kad yra priešingai, vaikai lengviau įsitraukia į kompanijas, kurių narių vertybės ir normos dažnai peržengia moralės bei įstatymų ribas, ir tuo pačiu dažniau patenka į teisėsaugos akiratį.
„Paauglystėje yra būdingas tam tikras nuo normos nukrypstantis elgesys. Tačiau viskam turi būti ribos. Tėvai turėtų tinkamai rūpintis savo vaikais, domėtis jų veikla, draugais, kuo daugiau kalbėtis. Pastebėjus nusižengimus nebausti, nes baudimas neduoda jokių rezultatų. Nepilnamečiai tik pasijaučia nesuprasti, kodėl kažkas gali reguliuoti jiems, kaip elgtis, jeigu jie elgiasi taip, kaip patinka. Tokiais atvejais, kai nerandama bendros kalbos, tėvams patariama geriau iškart kreiptis į specialistus – psichologus, vaiko teisių gynėjus“, – ragina I. Česė.
Pasak pranešimo, naujausiais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pastaruoju metu išaugo nepilnamečių įvykdytų nusikaltimų skaičius. Vyrauja smurtas artimoje aplinkoje, vagystės, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.
Atvejai, kai nepilnamečiams yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – nėra dažnas reiškinys. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, uostamiestyje per metus suimami vidutiniškai 2-3 nepilnamečiai.
Kai nepilnamečiai nėra sulaukę baudžiamosios atsakomybės amžiaus, t. y. 16 metų (atskirais atvejais – 14 metų), arba administracinės atsakomybės amžiaus (16 metų), skiriama minimali priežiūra. Tai yra tam tikrų minimalių priemonių sistema, kurią per Vaiko gerovės komisijas taiko savivaldybės. Tačiau kai kuriose savivaldybėse iškyla problema, kad nepilnamečiams nėra galimybių keisti savo elgesį ir socializuotis. Trūksta tinkamų priemonių ir įrankių, pavyzdžiui, kursų, konsultacijų specialistų, užimtumo centrų ir pan.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą nepilnamečiui iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui. Suėmimo terminą nepilnamečiams galima pratęsti ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių.
Primenama, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka prevencinį darbą, teikia pagalbą šeimai, informuoja apie galimus problemų sprendimo būdus, todėl šeimos nariai raginami neslėpti esančių problemų šeimoje ir nedelsiant kreiptis į specialistus.
Parašykite komentarą