Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-02-14 |
Penktadienį Klaipėdoje besilankantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius užsiminė apie galimybę istorinį buvusį centrinio uostamiesčio pastatą atgaivinti mecenavimo būdu, tačiau konkretus modelis, anot jo, turi būti plačios diskusijos objektas.
„Oro grupės” nuotr.
„Yra galimybė tą pastatą suvisuomeninti, dėl to buvo sustabdytas ir aukcionas. Kalbėjome, kaip vyksta tas procesas. Manau, kad visi mieste ne tik gyvenantys, bet ir dalyvaujantys subjektai ar tai privatininkas, ar visuomenininkas, galėtų prisidėti ir prie idėjos kūrimo to pastato įvisuomeninimo, ir prie mecenavimo. Tokių kompanijų, tokių dalyvių Klaipėdoje yra tikrai daug ir mes stengsimės paskatinti, sureikšminti tą klausimą, kad galėtų miestas realizuoti tą galimybę, kurią mes kaip ministerija suteikiame pastatą neaukcionuodami, neprivatizuotdami, o panaudoti gyventojų poreikiams”, – po susitikimo su uostamiesčio valdžios atstovais žurnalistams sakė ministras.
Kieno nuosavybė bus paštas, anot jo, yra klausimas, „į kurį visi galime ieškoti atsakymo”.
„Nenorėčiau primesti vieno ar kito modelio. Skatinu visas puses aktyviai dalyvauti ir atrasti tą modelį. Turime sudaryti įveiklinimo veiksmų planą, pagal jį bus daromos visokiausios studijos, pokalbiai ir taip toliau. Stengiuosi, kad tas klausimas nebūtų atidėtas, užmirštas, o greitai sprendžiamas ir kada tame procese dalyvautų visos galimos grupės, kurios yra Klaipėdoje”, – teigė J. Narkevičiaus.
Pasak vicemero Arvydo Cesiulio, ministras atvežė „naujų, negirdėtų idėjų”, nes iki šiol esą vyravo nuomonė, kad pastatą turėtų perimti ar įsigyti miestas ir dar įveiklinti už savo pinigus.
„Ministras prakalbo apie mecenavimo idėją ir su visuomenės, miesto pagalba. Koks tai modelis, dar nebuvo pasakyta. Tiesiog pasakė, kad yra atviras įvairioms idėjoms ir bus diskutuojama, nebūsime palikti vieni, paštas yra ir ministerijos interesas. Viltingi pasiūlymai verslui yra labai svarbūs, nes atveria galimybes sukurti naujas įveiklinimo formas, nebūtinai savivaldos funkcijų atlikimui, nes mes nelabai žinome, kokios jos galėtų ten būti vykdomos”, – sakė A. Cesiulis.
Anot jo, apie pastato remontą galima pradėti galvoti tada, kai pasikeis juridinis jo statusas, nes dabartinis jo valdytojas Lietuvos paštas jokio remonto tikrai nėra nusiteikęs daryti.
Pašto siuntų buvusiame centriniame pašte išsiuntimas buvo nutrauktas pernai spalį, vėliau dar kurį laiką čia buvo galima jas tik atsiimti.
ISTORIJA
Klaipėdos centrinio pašto rūmai buvo atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Jų projektavimą prižiūrėjo ir darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.
Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pastato restauracija buvo pradėta 1969 m. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau – praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Pirmasis kariljonas Klaipėdos senojo pašto bokšte buvo sumontuotas 1987–aisiais, po dviejų dešimtmečių jis buvo pakeistas nauju, Olandijos varpų liejykloje „Royal Eijsbauts“ nulietu 48 lygaus profilio varpų rinkiniu, kuris sveria net penkias tonas ir garsėja itin kokybišku skambesiu bei tembru.
įvairiausiom durnystėm – (metro studija – 400 000eur, Bastijonų tilto projektas – 800 000 kurio nestatysim) pinigų yra, o akyse irstančiam paštui NE. Ieškosim kvailių mecenatų.
Kokiu būdu savivaldybė gali finansuoti Lietuvos pašto pastatų sutvarkymą? Ar kalbam tik kad kalbėti?
pastatų komplekso išorę nedelsiant reikia tvarkyti D A B A R !!! Dabartinis pastato savininkas – susisiekimo ministerija ir ji atsako už kultūros vertybės – pašto pastatų nepriežiūrą. Jei mūsų meras turėtų nors kokius nors kiaušus galėtų to nesunkiai išsireikalauti teismo keliu. Dabartinis savininkas šį pastatą iki tokio lygio „nugyveno”. Miestas už savo lėšas šį pastatą pasistatė, už savo lėšas rekonstravo, o nusigvelbusi susisiekimo ministerija ” savo funkcijoms vykdyti” neprižiūrėjo ir apleido. Tad ji ir privalo skirti tikslines lėšas sutvarkymui ir prašyti savivaldybės pagalbos jas maksimaliai tinkamai įsisavinti. Kol tai bus įgyvendinama galima diskutuoti ir apie tinkamiausią panaudojimą visuomenės poreikiams. Priešingu atveju, kol abi pusės mėtys nuo saves tą „karštą bulvę” , greitai sienos pradės kristi gabalais ir supus visos medinės ( stogo, perdangų, interjero) konstrukcijos ir detalės.
Manau, labai gera mintis. Reikia tik, kad ji nepasimirštų. Gal Atvira Klaipėda galėtų sukurti skyrelį, kur tokios idėjos suplauktų?
Kokios idėjos? Kurios nekainuoja? Ministras nepasakė nieko: po žodžiais slepiasi visiškas idiotizmas: nežinia kas įrengs nežinia ką už kažkieno pinigus. Miesto pusgalviai irgi nežino, kam reikia, bet žino, kad reikia. Kas kiš pinigus į nežinia kieno nuosavybę? Pastebėsiu: kapitaliai nugyventą nekilnojamojo turto vertybę! Gal jūs būsite ta nežinia kokios idėjos mecenatė?