Malkų įlankos gilinimo projektas – finišo tiesiojoje

Uostas ir jūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2020-01-31

Uosto direkcija praneša, kad prie pabaigos artėja Malkų įlankos gilinimo projektas.

Kaip ir buvo planuota, jau šių metų pradžioje užbaigus gilinimo darbus pietinėje uosto dalyje bus pasiektas 14,5 m gylis. Infrastruktūros plėtros darbai Malkų įlankoje laikomi istoriniais, iš esmės pakeisiančiais sąlygas čia veikiančioms įmonėms – atsiranda galimybė pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus. II etapo gilinimo darbus atlieka Belgijos įmonė „Jan de Nul“.

„Džiaugiamės, kad artėja prie pabaigos labai reikšmingas Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m projektas, atversiantis visiškai kitas galimybes šioje dalyje veikiančioms įmonėms. Malkų įlankos projektą vadiname istoriniu dar ir dėl to, kad prieš pradedant gilinimo darbus buvo įgyvendinta nemažai svarbių parengiamųjų aplinkosauginių projektų“, – pranešime spaudai cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

Prieš pradedant Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m darbus, buvo įrengta kilometro ilgio povandeninė krantosaugos sienutė ir iškastas užterštas gruntas, buvęs įlankos akvatorijoje daugelį metų. Iškastas užterštas gruntas yra laikomas specialioje užteršto grunto aikštelėje, esančioje pietinėje uosto dalyje. 2013–2018 m. buvo iškasta ir šioje aikštelėje sutalpinta 259 220 kub. m užteršto grunto.

Tokio tipo aikštelė yra vienintelė Baltijos šalyse. Sandėliuojamas užterštas gruntas iš aikštelės nebus niekur išvežtas. Pasaulinė praktika rodo, kad tokiu būdu išvalytą gruntą galima racionaliai panaudoti kaip statybinę medžiagą ateityje formuojant naujas teritorijas. Tokia patirtis, anot Uosto dirkecijos, yra nenauja Skandinavijos uostų vystymo praktikoje. Panaudojant minėtą dumblo apdorojimo metodą Turku uoste Suomijoje buvo supilta uostui reikalinga teritorija. Tokia pati grunto sutvarkymo technologija buvo taikyta ir kituose Suomijos uostuose – Hamina ir Vuosari (Vuosaari). Sukauptą iškastą gruntą racionaliai panaudojo ir norvegai – taip jie plėtojo Trondheimo (Trondheim) ir Kadetangeno (Kadettangen) uostus.

Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektui, kuris apėmė keletą etapų, buvo panaudota 28,2 mln. Eur iš ES sanglaudos fondų. Iš viso 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu Klaipėdos uosto tobulinimo projektams iš ES sanglaudos fondų lėšų skirta 93,7 mln. Eur.

Žymos: | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Užsienio reikalų ministrui pristatyti svarbiausi Klaipėdos uosto klausimai (1)

Klaipėdos uostas išlieka strateginiu Lietuvos valstybės prioritetu – tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu požiūriu. Užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio ir jo ...
2025-07-29
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Į Klaipėdos uostą grįžta F2 vandens formulės (1)

Klaipėdos uosto akvatorijoje jau trečią kartą vyks F2 vandens formulių pasaulio čempionato etapas. Į Klaipėdos uostą sugrįžtantis renginys šiemet pristato ...
2025-07-17
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Toliau auga uosto krova

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta beveik 19 mln. tonų krovinių. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ...
2025-07-15
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

undefined
undefined
undefined
Loading
Share This