Ruoniukams renkami žemaitiški vardai

Miestas
Avatar photoAtvira Klaipėda
2020-01-29

Lietuvos jūrų muziejus, ruošdamasis pavasariui ir ruoniukų rastinukų antplūdžiui, nusprendė iš anksto susikurti ruoniukų vardų bazę.

Ilgą laiką pajūryje rasti ir gydymui į muziejų atvežti ruoniukai buvo pavadinami pagal radimvietę. Jūrų muziejuje gyveno Nidutė, rasta Nidoje, Smiltė – Smiltynėje, Melnė – iš Melnragės. Kai vietovardžiai pradėjo kartotis, Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas ėmėsi taikyti žemaitišką šnektą savo globotiniams. Taip atsirado Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas). Kai pritrūko ir žemaitiškų žodžių, buvo pasitelkti jūriniai pavadinimai: taip atsirado Bujus ir Lotas.

Jausdamas nenumaldomą žemaitiško žodžio trauką, šiemet A. Grušas, dar nesulaukęs ir pirmojo ruoniuko (nes tada, pasak jo, nebe laikas galvoti, kaip pavadinti), ėmėsi ieškoti vardų. Ir vėl neatsispyrė Žemaitijai, nes ten jo šaknys.

Jis vasario 5 dieną planuoja kelionę į Skuodą, kur 12 val. savivaldybės R. Granausko viešojoje bibliotekoje vyks susitikimas su skuodiškiais. Susitikimo metu biologas, per savo gyvenimą išgelbėjęs daugiau nei 100 ruonių jauniklių, papasakos, kaip keičiasi Baltijos jūra, kokie pavojai slypi joje ruoniams ir kaip turi elgtis žmogus, kad Baltija liktų saugiais namais šiems gyvūnams..

„Ruoniai yra tikrieji Baltijos šeimininkai, ne mes”, – tvirtina biologas, sužeistiems, išsekusiems ruonių jaunikliams tampantis ir mama, ir tėčiu tol, kol jie neustiprėja ir iškeliauja atgal į Baltiją.

Jūrų muziejus žemaitiškų vardų, tinkamų ruoniukams, lauks iki vasario pabaigos. Juos galima siųsti elektroniniu paštu edukacija@muziejus.lt. Originaliausių vardų autoriai bus apdovanoti muziejaus prizais.

Kasmet Baltijos jūra į Lietuvos pakrantę sugrąžina daugiau nei 20 paliktų ir išsekusių ruonių mažylių. Šiuo metu sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal Baltijos jūrą. Tačiau tokių sąlygų neužtenka, ne kiekvienas gyvūnas gauna antrąjį gyvybės šansą. Lietuvos jūrų muziejus, siekdamas prisidėti prie gyvosios gamtos išsaugojimo, darbuojasi prie ambicingo projekto – yra statomas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.

Žymos: | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas

Jūrų muziejaus administracinis pastatas nedera Smiltynėje? (2)

Nors Lietuvos jūrų muziejaus administracijos pastato rekonstrukcijos projektui pritarė visos valstybinės institucijos, o jam parengti buvo organizuojamas tarptautinis architektūrinis konkursas, ...
2025-03-29
Skaityti daugiau

Politika

Kultūros ministro viešnagė pajūryje

Kultūros ministras Šarūnas Birutis penktadienį lankosi Neringoje ir Klaipėdoje. Vizitas prasidėjo Neringoje, kur ministras lankėsi Nidos kultūros ir turizmo informacijos ...
2025-03-28
Skaityti daugiau

Regionas

Mažiausiai ilgalaikių bedarbių - Neringoje ir Skuodo rajone

Užimtumo tarnyba skelbia, jog kas penktas šalyje registruotas bedarbis – ilgalaikis. Ilgiau nei metus nedirbo beveik 31 tūkst. darbingo amžiaus ...
2025-03-25
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

undefined
undefined
undefined
Loading
Share This