Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-01-10 |
Sausio 7 d. paaiškėjus ekologinei situacijai dėl į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų, Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai, suprasdami šios problemos mąstą bei svarbą Klaipėdos miestui ir gamtai, yra pasirengę padėti tiriant taršos poveikį ir ieškant jo sprendimo būdų, teigiama KU išplatintame pranešime spaudai.
Pasak KU Jūros tyrimų instituto (JTI) direktorės dr. Zitos Rasuolės Gasiūnaitės, universiteto mokslininkai savo kompetencija ir infrastruktūra pasiruošę prisidėti prie taršos tyrimų Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje, taršos poveikio įvairiems ekosistemos komponentams išaiškinimo ir sprendimų paieškos. Techninės laboratorijų galimybės leidžia nustatyti labai platų spektrą teršiančių medžiagų, o bendradarbiaudami su kolegomis iš kitų Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų galima greitai spręsti nestandartines problemas.
Šiuo metu labai svarbu ištirti, kokios medžiagos pateko į aplinką, svarbu išsiaiškinti, kaip jos kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, įskaitant žuvis, kaip jos migruoja, pavyzdžiui, į tuos pačius pliažus, ar jų yra mūsų paplūdimių smėlyje.
JTI direktorė primename, kad KU ne kartą kvietė įmones bendradarbiauti, nustatant esamas rizikas aplinkos kokybei ir ieškant sprendimų taršos mažinimui.
KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžia, kad suvokiant Klaipėdos miestą ir regioną, kaip bendrą mokslo, verslo įmonių, gyventojų ekosistemą, universitetas šioje situacijoje prisiima misiją suteikti mokslinėmis žiniomis paremtus siūlymus.
„Suprasdami klimato kaitos keliamas pasekmes, taršos poveikį KU visiems socialiniams partneriams, verslo įmonėms siūlo partnerystę ir kviečia diskutuoti apie vystomus projektus, kurie svarbūs visai mūsų bendruomenei“, – sakė KU rektorius.
KU jau seniai turi mobilų autobusėlį oro taršai matuoti. Labai jis modernus, daug mil. E kainuojantis, tačiau kai miestiečiai kentė smarvę, patys visaip ieškojo smarvės taškų, tai KU lyg tai nepasiuntė to išmaniojo autobusėlio į pagalbą žmonėms. Gal galėtų rektorius paaiškinti konkrečiai kaip gyventojams skleidžia savo žinias.IR padeda.
Puiki iniciatyva patyrinėti tas rusvai pilkas teršalų putas, pliažuose suplakamas jau dešimtmečiais. Gali nutikti, kad pliažų grunto tyrimai bus labai įdomūs. Gal Universiteto mokslininkai pageidautų objektyviai ištirti ir numatomą išorinio uosto Melnragėje poveikį krantui, nes iki šiol oficialiai pripažįstate, kad erozijos suvaldymui pakaks tik žabtvorių kopose ir grunto iš uosto gilinimo darbų išpylimo priekrantėje. Gal šiandien jau lengviau suprasti kokiu cheminiu miksu rengiamasi tuos mūsų pliažus gydyti? Gal Universitetas turi kokią nors nuomonę šiais klausimais, ar tik vėl paslaugas pasiūlys, kai jūra pradės per kopagūbrį lipti, ar kai dėl cheminio užterštumo pliažai bus aptverti nuo lankytojų? Arba uosto direkcijai galėtumėt suteikti naujesnius duomenis apie smėlio gyliuose iki 7m atsargas jūroje, kad jiems nereiktų savo „modeliavime” naudoti 1958-1959 m. duomenų – ir taip aiškinti visiems, kad erozijos poveikis bus tik ties Melnrage, o ne visoje pakrantėje šiauriau Klaipėdos.