Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-12-11 |
Bandymai sustabdyti istorinio Klaipėdos pašto pastato pardavimo aukcioną, panašu, smogė antru galu. Dabar pirkėjo laukiama lyg išsigelbėjimo, tačiau beveik neabejojama, kad jis neatsiras.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdos pašto pastato tariamo gelbėjimo epopėja antradienį aptarta ir uostamiesčio savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje.
Po savaitės, gruodžio 17 dieną, turėjo paaiškėti pirmojo Klaipėdos pašto pardavimo aukciono rezultatai. Pastato pradinė kaina yra 1,56 mln. eurų.
„Beveik galiu garantuoti, kad niekas to pastato nepirks. Būtų tikras stebuklas, jei pirkėjas atsirastų“, – konstatavo šios komisijos pirmininkas, Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.
Jis pabrėžė, kad vis dar vyksta derybos dėl aukciono sustabdymo, tačiau nieko konkretaus pasiekti nepavyko.
Prieš pustrečios savaitės Susisiekimo ministerijoje vykusiame pasitarime sutarta sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri iki kitų metų vasario 1 dienos turi pateikti pasiūlymus, kaip Klaipėdos ir Kauno centrinius paštus pritaikyti visuomenės poreikiams.
„Kažkaip atrodo, kad visi nori tą naštą – istorinių pašto pastatų priežiūrą permesti savivaldybei. Sakiau ir sakysiu, jog Klaipėdos savivaldybė pašto pastato tikrai nepirks. Mes jo neatsisakome, jis mums svarbus, norime jį išsaugoti, bet turi būti aiškios finansavimo galimybės“, – pabrėžė A. Cesiulis.
Jis aiškino, jog sutvarkyti istorinį Klaipėdos pašto pastatą gali kainuoti apie 8 mln. eurų.
„Jei mes pastatą dabar perimtume, kai neaiškus finansavimas, jis tikrai stovėtų apleistas, nes miesto biudžete nėra pinigų ir nebus kokius 3-4 metus“, – kalbėjo vicemeras.
Todėl kai kurie komisijos nariai stebėjosi, kodėl bandoma užkirsti kelią galimybei pastatą parduoti. „Nesuprantu, kodėl bijoma pastatą parduoti, ką blogo gali padaryti naujas šeimininkas, jei sudėti visi saugikliai?“ – retoriškai klausė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas.
Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška svarstė, jog dabar, net ir labai norint, nepavyks rasti pastato pirkėjo.
„Visus atbaidė sukeltas ažiotažas. Be to, pastatas yra visuomeninės paskirties, reikia išsaugoti ir karilioną. Nežinau, kam gali būti patrauklūs tokie ribojimai“, – kalbėjo V. Juška.
Todėl posėdyje net nuskambėjo mintis, kad nesvarbu kas, svarbu, kad pastatą nupirktų ir sutvarkytų.
„Ką reiškia, jog nesvarbu, kas nupirks pastatą? O jei Rusijos konsulatas per tarpininkus?“ – grėsmę lygioje vietoje įžvelgė visuomenininkas Algimantas Švanys.
A. Cesiulis tikino girdėjęs dar vieną idėją, kam gali būti panaudotas Klaipėdos centrinio pašto pastatas. Jis puikiai tiktų Lietuvos nacionalinio banko, jei toks bus įkurtas, Klaipėdos skyriui.
„Tikra tiesa, jog idealiausia būtų, jei pastatas liktų valstybei, jis būtų sutvarkytas ir išlaikomas valstybės lėšomis“, – teigė komisijos narys Andrius Petraitis.
Tačiau Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto pirmininko pavaduotojas Benas Volodzka turėjo kitą nuomonę.
„Pats buvau Seimo Kultūros komiteto posėdyje. Nepamenu, ar Mantas Adomėnas, ar Ramūnas Karbauskis išsakė mintį, jog pastatus „Lietuvos paštas“ gali perduoti Turto bankui, o šis, Vyriausybės nutarimu, už nulį eurų pastatus gali perleisti savivaldybėms. Manau, kad šiuo klausimu ir reikia padirbėti, kad pastatus gautume. Juo labiau, kad savivaldybė Klaipėdos universitetui yra pažadėjusi, jog pastatys biblioteką. Tad pašto pastatas jai ir gali būti pritaikytas“, – aiškino B. Volodzka.
Toks pasisakymas supykdė A. Cesiulį: „Čia jokios bibliotekos nebus ir neapgaudinėkite žmonių. Klaipėdos universitetas yra valstybės institucija, kodėl savivaldybė turėtų už savo pinigus remontuoti pastatą ir jį padovanoti universitetui? Be to, tas pastatas tikrai netinkamas bibliotekai.“
V. Juška informavo jog uostamiesčio architektai yra pasirengę organizuoti kūrybinės dirbtuves, kuriose gimtų idėjos, kam ir kaip panaudoti Klaipėdos pašto pastatą. Naujos idėjos galbūt padėtų pritraukti ir investuotojus, kurie pastatą nusipirktų.
Trečiadienį posėdžiavusi naujoji Lietuvos pašto valdyba nutarė stabdyti įmonės veiklai nebenaudojamų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimo procesą. Vilniaus centrinio pašto aukcionas neatšaukiamas ir vyks ketvirtadienį ir penktadienį.
Istorinių pastatų pardavimo aukcionai atšaukiami, kol bus gautos tarpinstitucinės darbo grupės išvados. Jos turi būti pateiktos iki kitų metų vasario 1 dienos.
Cesiulis sako, kad, kol jis ir Grubliauskas bus valdžioje, pinigų nebus. Grubliauskas sakė, kad tegul visuomenininkai nesikiša, savivaldybė sutvarkys pašto reikalus. O šiandien abu kratosi bet kokios atsakomybės. Grubliauskas net nesugebėjo parengti sprendimo dėl pašto kitos savaitės tarybos posėdžiui. Kas čia per nieko negalintys miesto vadovai? Kam reikia atstatinėti pilį, kam reikia garažą už 16 mln po Atgimimo aikšte knisti? Turim Klaipėdoje architektūros perlą – Pašto rūmus – nujreipkim lėšas į jį, sutvarkykime, į kurkime ten ar Santuokų rūmus, ar miesto galerija, ar universiteto biblioteką ir džiaukimės! O kas atsitiko Klaipėdos „menuomenei”, kodėl jai taip reikėjo žymiai prastesnės būklės Policijos pastato, o dabar nesigirdi nei balselio, nei poreikio. Na, praėjo per metus noras kurti? Ar biznio planas ne tas?
Jūs geriau įvardinkite sumą, kiek teks investuoti ir kiek reikės skirti tų pastatų išlaikymui. O tada ir klauskit gyventojų ar jiems tikrai reikalingas tas pastatas. Dabar žaidžiat žmonių jausmais, o kam panaudoti pastatą pati nežinot.
kad turėtų likti pašto funkcija – tai juk istorinis paveldas. Nesuprantu, ką veikia paveldosaugininkai ir koks valstybės požiūris, jei negali išsaugoti istorinio paveldo, kuris yra ne privati (kol kas) bet valstybinė nuosavybė? Gal geriau tuos pinigus, kurie skiriami privatininkams už pašto patalpų nuomą, skirti valstybinio pastato restauravimui?
Kam mums toks mero pavaduotojas, kuris ieško pasiteisinimo dėl savo negebėjimo dirbti. Mums reikia tokio pavaduotojo, kuri rastų sprendimų. Bet jam rūpi tik pinigai, finansavimas. Tai, gerbiamasis, ieškok trilinkas, bet surask. Jų yra, nereikia durnių volioti. Nesugebi, pasitrauk.
Tai Cesiulis su Grubliausku galėtų kada susitikti ir nuspręsti, kurią versiją miestiečiams skleisti. Tai viešieji ryšiai nebežino, kokią dainą dainuot! Jei nupirks, galėsite merui tą karilioną po kaklu pakabint! Ką pasakytų Žalys šitiems dūdoriui ir pseudoistorikui?! Neturite reprezentacinės miesto erdvės, neturite padorios salės santuokoms, krikštynoms! Negi proto toks trūkumas miestiečių ir miesto poreikiams psimt/ nuoirkt? Nekainuoja nei pusės požeminės Atgimimo a. aikštelės!
DAR KVADO galiunai Puzonienes, Kavaliausko vedami pasaugos pasta, o veliau kaip Jonu baznycia autentiskai atstatys…… nu musu karta jau to nematys… Gaus dar primoketi kas ta pasta pirks.. Laukim BALTIJOS kinotetras pades palaukti.
Apie kokį nacionalinį banką čia rašote?
miesto valdžios impotencija. Kam tiems uostamiesčio architektams kažką burti, jei pinigų nėra ir anot Ceciulio, NEBUS? Tai panašu į naudotų prezervatyvų dalinimą neįgaliems senjorams. O jazz festivaliui pinigų bus?
jei noriai ima :), tai ko nepadalinus?
žinia miestui – „…miesto biudžete nėra pinigų ir nebus kokius 3-4 metus“, – kalbėjo vicemeras…”
Nežinau ar čia visuose miestuose taip, bet Klaipėdos taryba su meru priešaky tai tikrai kažkokia apgailėtina, viskas per antrą galą.
vicemeras teigia, kad savivaldybė pastato tvarkymui neturi pinigų -tačiau stabdo aukcioną, meras aiškina, kad gina miestiečius nuo smarvės ir triukšmo – tačiau yra įsitikinęs kad miesto centre uostas plėsis ir tariasi su uostininkais…
Tai kam meras su savo svita liepė stabdyti tą aukcioną? Ninočka pamojavo popiergaliu ir nubėgo. Tas pats buvo ir su Jūros 1 pastatu. Juk už kultūrininkus kovojo :). Vis bando suprasti iš kur vėjas pučia, bet kad savo galvytės smegenus pajungti, ne, neišeina. Juokdarys meras, su dar juokingesniais vicemerais. Sukėlė ažiotažą ir dabar sėdės griuvėsiuose. Cesiulis turbūt dabar bent supranta, kad šūdas čia bus su tuo išsaugojimu. Ir nejuokinkit su tom vietinėm kūrybinėm dirbtuvėm. Ką vietiniai yra pastatė ar restauravę, kad būt galima parodyti Europai?
Galime save pasveikinti- turime dar vieną Baltijos k/t. griūvancioje senojoje Klaipėdoje.