Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2019-12-09 |
Kelionės miesto autobusais kitais metais bus brangesnės. Kelti bilietų kainas esą prireikė, nes brangsta kuras, įtakos turi infliacija, kitos aplinkybės. Politikų nuomonės dėl brangstančių bilietų išsiskyrė. Vieni svarstė, jog kainas kelti reikėtų dar labiau, kiti prisiminė klaipėdiečiams duotus pažadus apie nemokamą viešąjį transportą.
Pirmieji palaiminimą branginti miesto autobusų bilietus pirmadienį davė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai. Lemiamą žodį šį mėnesį dar turės tarti ir miesto taryba.
Anot Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus, labiausiai branginti siūloma popierinius autobusų bilietus. Dabar toks spaudos kioske kainuoja 80 centų, o perkant autobuse – 1 eurą. Siūloma, kad ir kioskuose, ir autobusuose toks bilietas kainuotų 1 eurą.
Elektroninius vienkartinius bilietus norima branginti 6 centais – iki 64 centų.
Elektroninių terminuotų bilietų, pavyzdžiui, mėnesio ar pusės metų trukmės kainas siūloma didinti maždaug 1 euru.
Numatyta, jog brangs, nors ir nežymiai, priemiestinių maršrutų autobusų bilietai.
Visiškai neturėtų keistis metinių elektroninių bilietų kainos, nes taip esą norima išsaugoti ir ugdyti lojalius keleivius.
Naujos kainos turėtų įsigalioti nuo 2020 metų sausio 1 dienos.
Pastarąjį kartą popieriniai bilietai brango prieš dvejus metus, o elektroninių bilietų kaina nesikeitė nuo 2016 metų.
Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ laikinasis vadovas Andrius Samuilovas tvirtino, jog bilietų kainas norima pakelti ne iš gero gyvenimo. „Kuras per dvejus pastaruosius metus pabrango 13 proc., o jis bilieto savikainoje sudaro 35-40 proc., dar reikia įvertinti ir infliaciją. Jei kainų nekelsime, kitais metais savo biudžete turėsime 700 tūkst. eurų skylę“, – aiškino A. Samuilovas.
Jis dėstė, jog visos bilietų rūšys ir jų kainos buvo labai atidžiai peržiūrėtos ir įvertintos. Nuspręsta siūlyti nekeisti metinių bilietų kainų. Juos įsigyja apie 6-7 proc. visų keleivių ir norima, kad jų tik daugėtų.
„Elektroninių bilietų kainas siūloma didinti labai nežymiai. Labiausiai pabrangti turėtų popieriniai bilietai – 25 proc. Tiesa, autobusuose parduodamų bilietų kainų siūlome nedidinti, nenorime perlipti to psichologinio euro barjero. Tačiau faktas, kad greitai tie popieriniai bilietai visai turės išnykti“, – kalbėjo A. Samuilovas.
Nuo kitų metų miesto autobusuose laukia naujovė – juose už kelionę bus galima atsiskaityti bekontakte banko kortele, ją reikės tik priglausti prie komposterio. Tačiau atsiskaityti šia kortele bus galima tik už bilietą be nuolaidos, jo kaina bus 1 euras. „Taip, ekonomiškai žmogus nieko nelaimi, tačiau nebereikės ieškoti smulkių pinigų, pirkti bilieto pas vairuotoją, viskas bus daug paprasčiau. O mes po kurio laiko popierinius bilietus galėsime išimti iš apyvartos kaip kokį rudimentą“, – teigė KKT laikinasis vadovas.
Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narys Vidmantas Dambrauskas stebėjosi, kaip KKT šiemet sugeba subalansuoti biudžetą, o kitais metais gresia 700 tūkst eurų skylė. „Man atrodo, kad siekiate tik apsidrausti, todėl ir prašote didinti bilietų kainas. Gal ieškokite vidinių rezervų. Be to, reikia prisiminti, jog pavasarį, kai vyko rinkimai, kone visos partijos deklaravo, jog Klaipėdoje turi būti nemokamas viešasis transportas ar bent ėjimas jo link. Visi norime susodinti klaipėdiečius į autobusus, kad mieste nebebūtų spūsčių, būtų švaresnis oras. Kaip žadate pritraukti keleivių, jei didinate kainas? Ar nebus taip, kad važiuojančių miesto autobusais tik mažės?“ – ir klausė, ir nuomonę reiškė V. Dambrauskas.
A. Samuilovas tikino, jog kaina nėra pirmoje vietoje, į ką dėmesį atkreipia keleiviai. Jiems esą kur kas svarbiau patogumas ir patikimumas. „Vidinius rezervus jau visus išnaudojome – apkarpėme ridas, maršrutus. Jei dar karpysime, tada tikrai neteksime keleivių. Per savo veiklos istoriją nė karto neužfiksavome, kad pabrangus bilietams sumažėtų keleivių. Žinome, kad jiems ne tik tai rūpi. Be to, ir bilietai brangs labai nežymiai, tikimės, kad keleivių nenuskriausime“, – kalbėjo A. Samuilovas.
Komiteto nariui Audriui Petrošiui pasirodė, jog bilietai yra branginami per mažai. „Tik 6 centais kyla elektroninio vienkartinio bilieto kaina, o popierinio – 20 centų. Aš dar kelčiau klausimą dėl autobuse parduodamų bilietų kainos. Būčiau mėginęs peržengti tą psichologinę euro ribą, nustatyti didesnę kainą, kad keleiviams būtų sunkiau įsigyti tuos bilietus, nes vairuotojai negali dirbti ir kasininkais“, – dėstė A. Petrošius.
Komiteto narys Viktoras Senčila taip pat svarstė, jog bilietai galėtų brangti ir labiau, bet dėl kitų priežasčių. Anot jo, reikėtų kaupti lėšas techninei revoliucijai. „Gal reikia dar labiau padidinti kainas, kad galėtume įsigyti naujesnių ir ekonomiškesnių autobusų?“ – garsiai svarstė V. Senčila.
A. Samuilovas pabrėžė, jog ir dabar Klaipėdos gatvėmis riedančių autobusų amžiaus vidurkis yra mažiau nei 10 metų ir tai esą labai geras pasiekimas.
Tiesiog paprastas gobšumas. Transportas mieste gana gerai sutvarkytas, tuo reikia džiaugtis, bet tai nesuteikia teisės plėšikauti.
Esminis taisytinas trūkumas – nusipirkus vienkartinį popierinį bilietą jį nuskenavus rodo, kad galiojimas iki .. (60 min. į priekį), bet pavažiavus vienu autobusu kelias stoteles ir persėdus į kitą autobusą, nebegali naudotis tuo pačiu kaip ir vis dar galiojančiu bilietu. Vairuotojai klausiami gūsčioja pečiais, skeneris rodo, kad tavo bilietas negalioja.
Akivaizdu, kad negali būti diskriminuojamas Jonas, kuriam reikia pasiekti tašką B su persėdimu, ir jam taikomas dvigubas apmokestinimas, lyginant su Petru, kuriam taškui B pasiekti pakanka vieno autobuso. Tą reikia keisti. Daryti paprasta, nes tereikia tinkamai užprogramuoti naujuosius skenerius.
Gal tai jau padaryta? Bent prieš mėnesį dar nebuvo, o paskambinus pasikalbėti ta tema su KAP atstovais, jie nesuprato ko noriu.
buchHalteriui
2018 m. Klaipėdos autobusų parko finansinė ataskaita:
Pardavimo pajamos 8,56 mln. eurų
Pardavimo savikaina 761 mln. eurų
Bendrasis pelnas 956 tūkst. eurų (11 proc. pardavimo pajamų)
Grynasis pelnas (atmetus bendras, administracines sąnaudas ir mokesčius) 183 tūkst. eurų
Grynųjų pinigų laikotarpio pabaigoje 0,5 mln. eurų
Autobusų 110 (76 miesto, 29 tolimojo susisiekimo, 5 mažos talpos)
Metinė rida (bendra) 8,4 mln. km.
Pervežta keleivių 16,7 mln.
Gauname, kad vieno pervežto keleivio pajamos sudarė 0,51 euro.
Ką mums tai turi sakyti, buhalteriai?
Įdomu tai, kad įvardindama būsimus investicinius projektus, KAP vadovybė nurodo 400 tūkst. eurų investiciją į „Elektra varomų autobusų įkrovos stotelė”. Jei neklystu, šiais metais perkant du „Dancer“ elektroautobusus iš UAB „Vėjo projektai” visuomenei buvo pristatoma informacija, kad investicijas į elektroautobusų pakrovimo stoteles padengs UAB „Vėjo projektai“ ir kad ši investicijų suma jau įeina į elektroautobusų pirkimo kainą. Gal Atvira Klaipėda gali pasidomėti kaip čia su ta investicija.
Kelti kainas jus sugebate, TAI SUMAŽINKITE tarpus tarp sustojimu.(pvz.prie Banginio ir pieno k-to,jei reikia i bangini,tai kur sustoja?O atejes is banginio i kita puse,keliauk dar i prieki,o paskui atgal iki sustojimo. Ar cia normalu? 15 autob.nuo Vingio suka i Mogiliovo,kokie sustojimu tarpai? Lyg cia negyvena zmones,o autobusas paleistas pasivazinejimui???
o jei taip pilną viešą ataskaitą pajamų/išlaidų? bilietukai viena,bet dar gi yra parkingo sistema ir t.t. ir t.t.
Kai keli kaina po 1 Eur viskas, vadinasi ne velnio niekas realiai neskaiciuota. Ai siaip geras apvalus skaicius. Belieka pritarti Vidmantui, reikia ieskoti vidiniu rezervu, didinti keleiviu skaiciu. Dabar lyg ir bandoma eiti priesingu keliu. Kazkoks tipinis nevykusiu verslininku pavyzdys