Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-10-05 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Spalio 5-osios rytas klaipėdiečius pasveikino ne tik šaltuku, bet ir jau tradicija tampančiomis paukščių palydėtuvėmis, kurių metu Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto ornitologai kartu su savanoriais prie Melnragės skaičiavo migruojančius paukščius, o specialiuose tinkluose pagautus pavienius paukštelius žiedavo ir registravo duomenų bazėje.
Kiekvienas, atvykęs į palydėtuves, galėjo pasinaudoti žiūronais, pavartyti paukščių rūšių žinynus bei iš arti pamatyti specialiuose tinkluose pagautus paukštelius.
Gintarės Šimtininkaitės nuotr.
Per keletą valandų buvo suskaičiuota daugiau nei 24 tūkstančiai migruojančių paukščių. Dažniausiai pastebimi buvo keršuliai, kurie primena miesto balandžius, taip pat daug praskrido varnėnų ir alksninukų. Pavyko pamatyti ir labai retas rūšis – rudajį peslį, jūršarkę.
„Į tinklus dažniausiai papuola liepsnelės, zylės, juodgalviai, pasitaiko mažiausi Lietuvos paukščiai – nykštukai, kuriuos dažnai galima privilioti ir specialiu garsu”, – pasakojo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesnysis specialistas Julius Morkūnas.
Jis sakė, kad lyginant su ankstesniais metais, pastebimas paukščių skaičiaus mažėjimas.
„Daug jų žūsta, ypač tie, kurie būriuojasi arčiau dirbamos žemės plotų, žmogaus, tačiau tai natūralus procesas, todėl stipriai sunerimti dar nėra dėl ko”, – sakė J. Morkūnas.
Paukščių palydėtuvės buvo organizuojamos jau 26-ąjį kartą net 43-ose pasaulio šalyse. Klaipėdos šiaurinis molas ne vienintelė vieta, kur šeštadienį skaičiuoti paukščiai.
„Kolegos stebi paukščius ir Ventės rage, ir Nemuno deltoje bei kitose apylinkėse. Mes dažniausiai renkamės šioje vietoje”, – pasakojo Klaipėdos universiteto darbuotojas.
Didžiąją dalį stebėtojų sudarė Klaipėdos universiteto darbuotojai, tačiau buvo ir atvykusių iš Vilniaus bei kitų aplink Klaipėdą esančių vietų. Šiuo užsiėmimu džiaugėsi ir klaipėdietis Tadas, kuris visai atsitiktinai kartu su sūnumi užklydo prie šiaurinio molo.
„Neplanavau čia sudalyvauti, tačiau džiaugiuosi, jog atsitiktinumo dėka čia užklydome. Labiausiai džiaugiuosi dėl sūnaus, nes jo toks amžius, kai jam viskas įdomu, todėl manau, jog galimybė iš arti pamatyti gyvus paukščius bei jų žiedavimo procesą paliks jam gerą įspūdį”, – sakė Tadas.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”105702,105703,105704,105705,105706,105707,105708,105709,105710,105711,105712,105713,105714,105715,105716,105717,105718,105719,105720,105721,105722,105723,105724,105725,105726,105727,105728,105729,105730,105731,105732,105733,105734″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]
Idomu paskaityti apie tai ,kuo zmones domisi ir rupinasi del pauksteliu ir gamtos.Kazkam gal tai ir neidomu,bet tai musu gyvenimo dalis ir tai svarbu.Zinoma tai mano nuomone
.