Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2019-10-04 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Penktadienio popietę ant pastato Herkaus Manto g. 1, kur iki 1944 m. buvo laikraščio „Memeler Dampfboot“ („Klaipėdos garlaivis”) leidykla, atidengta atminimo lenta, liudijanti šį faktą ir šio laikraščio 170-metį.
Atminimą lentą, kurios atsiradimą inicijavo Klaipėdos garbės pilietis Uvė Jurkštys (Uwe Jurgsties), atidengė uostamiesčio meras ir spaustuvininko Zyberto (Siebert) vaikaitė Karin Gogolka, 1942-aisiais gimusi trečiajame šio pastato aukšte.
Atminimo lentą iš savo lėšų pakabino Klaipėdos krašto darbo grupė (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise). Martyno Vainoriaus nuotr.
Promočiutės karoliais pasipuošusi K. Gogolka pasakojo, kad jos šeima iš Klaipėdos pasitraukė 1944 m. rugpjūčio 3 d. 1905 m. gimęs tėvas buvo vandens policininkas, turėjo Smiltynėje vilą, pažymėtą 22 numeriu, iš ten juos ir paėmė mažas laivelis, šeima išplaukė į Svinemiundę. Vėliau apsistojo Diuseldorfe, o dabar ji pati gyvena Heinsberge.
Buvusi memelenderė perdavė Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvui 113 tėvo rašytų laiškų, iš kurių matyti, ką šeima patyrė karui baigiantis. Viename iš jų tėvas rašė, kad Smiltynėje, šalia vilose buvusiame darže, nurinko visą pomidorų derlių ir uždarė į stiklainius, nes galvojo kad ilgai netrukus grįš.
Šis kartas jau 26-as, kai K. Gogolka atvyko į Klaipėdą. Pirmąkart čia sugrįžo 1996 metais.
„Visas miestas į gerąją pusę keičiasi. Nuo pirmųjų apsilankymų čia visada buvo švaru. Labai myliu Klaipėdą”, – sakė buvusi klaipėdietė.
Pasak U. Jurgsties, ši lenta jau yra šeštasis Klaipėdos krašto darbo grupės (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise) iniciatyva mieste atsiradęs atminimo ženklas. Pirmuoju tapo Anikės fontanas, vėliau sekė atminimo akmuo buvusiose miesto kapinėse, karalienės Luizės atminimo lenta ant rotušės, atminimo lenta ant centrinio pašto ir skulptūra prie geležinkelio stoties.
ISTORIJA
Įmonės „Siebert“ 1849 m. įkurtas laikraštis Klaipėdoje spausdintas 1865-1944 m. „Memeler Dampfboot“ yra seniausias vis dar leidžiamas Klaipėdos krašto laikraštis. Dabar laikraštis leidžiamas Oldenburge, jis iki šiol tebėra svarbus išeiviams iš Klaipėdos – memelenderiams. Didelis laikraščio archyvas yra padovanotas Klaipėdos apskrities viešajai I. Simonaitytės bibliotekai.
Laikraštį leidusi Zybertų (Siebert) spaustuvė ir leidykla Klaipėdoje veikė 1865-1944 m. Biržos g. 8 (dabar Herkaus Manto g. 1). 1866 m. čia buvusiame šiame pastate Friedrichas Wilhelmas Zybertas (F. W. Siebert) įkūrė spaustuvę. 1872 m. atvėrė duris leidykla „Memeler Dampfboot“. 1924 m. Hermanas Wilhelmas Zybertas (H. W. Siebert) Herkaus Manto gatvės pradžioje ėmė statyti modernų keturaukštį namą. 1938 m. nugriautas senasis kieme stovėjęs namas. 1939 m. į naująjį namą persikėlė „Memeler Dampfboot“ akcinės bendrovės valdyba.
Pirmame aukšte buvo didelė salė, spaustuvės patalpos, knygrišykla. Vytauto gatvės pusėje buvo žurnalistams skirtos patalpos, du tarnybiniai butai. Po karo apgriautas pastatas buvo rekonstruotas.
Martyno Vainoriaus nuotr.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”105605,105606,105614,105607,105608,105609,105610,105611,105612,105613,105615″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]
O tai niekam nekilo mintis bent minimaliai patvarkyti sieną prieš kabinant atminimo lentą ir kviečiant prie apdaužytos sienos svečius? Man gėda! Valdininkam , matomai, nelabai…:(
Koks meras, tokios ir sienos!
Ruošiasi visą astatą restauruoti. Šiuo metu yra derinami projektiniai pasiūlymai. Ir galėtumėt pabaigti ir vieną kartą įsisamoninti, kad valstybės lėšomis joks privatus turtas negali būti tvarkomas.
Greičiau tas Grubliauskis nudvėstų
Na nežinau ką jie tren Oldenburge leidžia, nes buvau ieškot, tai nei firmos nei laikraščio seniai nebėra
Viskas yra
rašoma didžiosiomis raidėmis, nes taip vadinama teritorija nuo Nemirsetos iki Smalininkų. Klaipėdos kraštas- tai tik Klaipėdos apylinkės, be Šilutės ir Pagėgių. Memeler Dampfboot buvo Klaipėdos Krašto laikraštis, čia kalbininkai galėtų sąvoką pasiaiškinti su istorikais. Beje tarpukariu Klaipėdos Kraštas buvo rašomas taip pat didžiosiomis raidėmis.
Labai gražu ,kad atidengė lentą pirmai spaustuvei Klaipėdoje,tačiau sieną ,tai tikrai galėjo bent truputėli sutvarkyti