Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-09-30 |
Teismuose dėl nelaimėto konkurso toliau vadovauti Respublikinei Klaipėdos ligoninei kovojantis buvęs jos vadovas Romaldas Sakalauskas buvo inicijavęs ir antrą procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ir šis jam baigėsi nesėkmingai.
Romaldas Sakalauskas be visų kitų argumentų apeliaciniame skunde dėstė, kad „tik jis šiuo metu yra tinkamas asmuo užimti direktoriaus pareigas, nes dėl jo ilgametės patirties vykdant VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pareigas, tik jis geriausiai žino ir išmano visus ligoninės strateginius tikslus ir funkcijas”. Algirdo Kubaičio nuotr.
R. Sakalauskas iš pradžių prašė iki bus išnagrinėta jo byla uždrausti sveikatos apsaugos ministrui priimti sprendimą skirti Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigoms konkursą laimėjusį Darių Steponkų, uždrausti vykdyti su juo jau sudarytą darbo sutartį (pareigas naujasis vadovas pradėjo eiti rugpjūčio 1 d.). Tačiau tokį jo prašymą atmetė ir bylą nagrinėjantis Vilniaus apylinkės teismas, ir skundą dėl tokios nutarties nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
R. Sakalauskas taip pat buvo pateikęs ir kitą prašymą dėl panašių laikinųjų apsaugos priemonių – prašė sustabdyti konkurso vykdymą ir uždrausti Sveikatos apsaugos ministerija paskirti konkurso laimėtoją Darių Steponkų naujuoju direktoriumi, sudaryti su juo darbo sutartį arba uždrausti ją vykdyti.
Tokį savo prašymą R. Sakalauskas grindė teiginiais, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeistas viešasis interesas, „nes valstybė bus priversta už tą patį vadovo darbą mokėti du kartus, o tai pažeis tikslą racionaliai naudoti valstybės lėšas, be to, VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje nebus užtikrintas valdančiųjų asmenų pastovumas, bus pakirstas Klaipėdos miesto bendruomenės pasitikėjimas šia sveikatos priežiūros įstaiga, taip pat iškils grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas pasidarys ne tik apsunkintas, bet ir nebeįmanomas”.
Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas tokį prašymą atmetė pabrėždamas, kad panaikinus konkurso rezultatus sutartis su D. Steponkumi būtų nutraukta, tad negalima teigti, jog tokio teismo sprendimo vykdymas be laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų ar netgi taptų neįmanomas įvykdyti.
Taip pat pirmos instancijos teismas akcentavo, kad R. Sakalauskas dirbo pagal terminuotą darbo sutartį – iki viešo konkurso būdu bus priimtas naujai kadencijai išrinktas ligoninės direktorius – tad net panaikinus įvykusio konkurso rezultatus, toks teismo sprendimas savaime negarantuotų jam darbo sutarties tęstinumo.
„Teismo vertinimu, ieškovas savo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti trečiajam asmeniui būti paskirtam į ligoninės direktoriaus pareigas bei uždrausti vykdyti su juo sudarytą darbo sutartį, siekia savo terminuotos darbo sutarties tęstinumo visą teismo proceso laiką. Tokiu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas iš esmės siekia galutinio rezultato – eiti ligoninės direktoriaus pareigas, tačiau teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašymu negali būti išsprendžiamas visas ginčas. Be to, byloje nėra pareikšto reikalavimo, panaikinus konkurso rezultatus, ieškovą skirti į ligoninės direktoriaus pareigas”, – rašoma R. Sakalausko apskųstoje nutartyje.
Pateikęs skundą Vilniaus apygardos teismui R. Sakalauskas be visų kitų argumentų dėstė, kad žemesnės instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių, neatsižvelgė į tai, kad jis ligonės direktoriaus pareigas be pertraukos vykdė dvidešimt metų „ir tik jis šiuo metu yra tinkamas asmuo užimti direktoriaus pareigas, nes dėl jo ilgametės patirties vykdant VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pareigas tik jis geriausiai žino ir išmano visus ligoninės strateginius tikslus ir funkcijas”.
Sveikatos apsaugos ministerija, prašiusi atmesti tokį R. Sakalausko skundą, akcentavo, kad jis tik sužinojęs konkurso rezultatus kreipėsi į įvairias institucijas, „manytina, sąmoningai siekdamas sutrukdyti priimti sprendimus dėl nuolatinio vadovo paskyrimo į pareigas”. Kartu ministerija pabrėžė, kad jei ir būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai nereiškia, jog laikinuoju įstaigos vadovu būtų paskirtas būtent R. Sakalauskas.
Atsiliepimą į ieškinį pateikė ir pati ligoninė, tvirtinusi, kad praėjus beveik mėnesiui laiko nuo vadovo pasikeitimo veikla vyksta sklandžiai, gydymo paslaugos pacientams yra ir toliau suteikiamos kokybiškai, ligoninės personalas jokių nusiskundimų nėra pateikęs.
Atsiliepimą pateikė ir D. Steponkus, kurio nuomone, R. Sakalausko teikiami skundai yra „tik neteisėto siekio apeinant konkursą toliau eiti ligoninės vadovo pareigas dalis, o ne viešojo intereso gynimas”.
Apeliacinį skundą ir visus argumentus išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė paliko pirmos instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepakeistą.
kas galėtų man paaiškinti , kas darosi ligoninėse? Atrodo kad tik kėdės svarbiausiai. O kokioje vietoje lieka pacientai ? Ir ar gydytojui svarbiau užimamos pareigos ir kėdė , o ne pacientas ? KUL ligoninėje betvarkė , o dabar jau Respublikinėje ligoninėje kėdžių dalybos. Gal kas galėtų patarti , kur klaipėdiečiui gydytis? Tie skandalai atsiliepia ir pacientui.
Ar galima turint nedarbingumą po traumos vaikscioti po teismus ir vazinėti dviraciu?
Fasadas gražiai blizga, atlyginimai žemiau plintuso.
Pavaduotojai , rinkę parašus, kad Sakalauskas liktų kėdėje, lygiai taip pat uoliai dirba naujajam..
Klysti, tai naujasis vadovas pavaldus pavaduotojams.
Suprasčiau gal viską, ypač, kad darbo vieta- ne visam gyvenimui. Tik protu nesuvokiu, kaip Šilutės ligonei- skunduose nuskendusiai, beviltiškai nusmukdytai, vadovavęs Darius Steponkus, galėjo laimėti tokį konkursą… Atėjo ant klestinčios ligoninės, „ant gatavos”, Romaldo Sakalausko išpuoselėtos.