Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-09-04 |
Džiugas Slavinskas – vienas patikimiausių Klaipėdos „Neptūno“ gynybos specialistų. Didžiąją rungtynių dalį Džiugui tenka nemenka užduotis – ginti varžovų lyderius. Vis dėlto vietą po saulę iš Pasvalio kilusiam krepšininkui reikėjo išsikovoti sunkiu darbu treniruotėse bei išnaudojant kiekvieną buvusio „Neptūno“ generolo Kazio Maksvyčio suteiktą minutę aikštėje.
Pasak Džiugo Slavinsko, apibūdinti jausmą, kai atstovauji Lietuvos rinktinei, yra labai sunku, „nes jis yra ypač nerealus”. FIBA nuotr.
Vis daugiau vyriausiojo trenerio pasitikėjimo sulaukdavęs Dž. Slavinskas praėjusiame sezone aikštelėje praleisdavo po beveik 12 minučių, tačiau per šį pakankamai trumpą laiką Džiugui visada pavykdavo palikti gerą žymę aikštelėje.
Geriausias sezono rungtynes Dž. Slavinskui pavyko sužaisi su Eurolygos elito ekipa, LKL čempionais – Kauno „Žalgiriu“. Tądien „Neptūno“ žaidėjas ne tik užtverdavo kelią arčiau savo krepšio, tačiau lemiamais bei svarbiais metimais varė kauniečius į neviltį. Per 26.30 min. žaidimo laiko Džiugui pavyko įmesti 12 taškų, 8 kartus sugriebti atšokusį kamuolį bei surinkti 21 naudingumo balą. Be to, šiose rungtynėse Džiugui priklausė geriausias +- rodiklis komandoje – būnant Džiugui aikštelėje, „Neptūnas“ įmetė 20 taškų daugiau, nei „Žalgiris“. Ir šio žvėriško pasirodymo dėka 98:93 buvo nukauta galinga „Žalgirio“ ekipa.
„Atvira Klaipėda” pakalbino šį jaunąjį uostamiesčio komandos talentą.
Mano sportininko karjera prasidėjo nuo futbolo, pradėjau nuo šešerių, o baigiau žaisti dešimties. Dešimties metų staigiai išstypau ir tada mane tėtis perkalbėjo žaisti krepšinį. Viskas pradėjo neblogai sektis ir likau su krepšiniu iki pat šiol.
Pirmosios mintys kilo šešiolikos metų, kuomet pradėjau treniruotis su vyrais. Tai buvo pirmieji metai, kada supratau, kad galiu rimtai kažko siekti. Tiesą sakant, niekada negalvojau, jog galėsiu gyventi iš krepšinio, tiesiog mėgdavau žaisti jį su draugais.
Šį jausmą apibūdinti yra labai sunku, nes jis yra ypač nerealus. Surinkti visi geriausi kartos žaidėjai, žaidžiama jau nebe už klubą, o už rinktinę, tad asmeninės ambicijos nueiną į šoną. Žaisti už rinktinę yra kažkas kitko. Buvo įvairių momentų, bet labiausiai įsiminė aštuoniolikmečių čempionatas, kuriame iškovojome sidabro medalius. Labai skaudus buvo devyniolikmečių čempionatas, kur kritome pusfinalyje. Tikėjomės medalių, buvo labai šauni kompanija, tačiau ką padarysi.
Pirmiausia, buvimas Ispanijoje man suteikė daug savarankiškumo, nes išvykau ten vienas. Aišku, Ispanijoje viskas buvo padėta ant lėkštutės, viskas suderinta. Taip pat padėjo darbas, pats supratimas, kaip reikia dirbti. Treniruotės būdavo po tris valandas ryte, tris valandas vakare. Sunkaus darbo suvokimas lyg pat šiol įstrigo mano galvoje.
Atėjau į kitą lygį – dėl to krito išmestų tolimų metimų kiekis. Kazys Maksvytis norėjo išnaudoti mano stipriąsias puses. Turėjau atlikti savo rolę ir daryti tai, kas man pavyksta geriausiai. Žiūrėsime, kaip bus artėjantį sezoną.
Buvo labai smagu. Prisimenu, kai pirmą kartą atėjau į treniruotę, buvo kažkas neįtikėtino – visiškai kitas lygis, kiti greičiai. Su vyrais visada gali gauti pamokų. Su laiku apsipratau, o smagiausia tai, kad priėmė labai draugiškai. Atrodo, jog nebuvo jokių sunkumų pereiti į aukštesnį lygį. Manau, kad labai greit įsiliejau į kolektyvą.
Tos atsakomybės gal šiek tiek ir yra, bet aš visuomet stengiuosi iš visų jėgų. Visada stengiuosi varžovui neleisti priimti kamuolio. Žinau, kad tai turiu daryti gerai, nes jei nedarysiu to, tai mano minutės aikštelėje mažės. Kiekvienose rungtynėse stengiuosi viską pradėti nuo gynybos.
Ši vasara buvo labai darbinga – per dieną turėdavau po dvi treniruotes. Pirmą savaitę pailsėjau, o vėliau sportavau Klaipėdoje ir Palangoje. Dirbau su fizinio rengimo treneriu Laurynu Gendvilu, po to dirbau su Benu Kontra. Taip pat labai norėčiau padėkoti Albertui Vilimui ir Mindaugui Stašiui, su kuriais praleidau daug laiko krepšinio aikštelėje, kas man tikrai labai daug padėjo.
Treneris norėjo mane pasilikti, o ir pats norėjau likti Klaipėdoje. Jaučiu, kad čia yra viskas gerai, ir tikiuosi, kad viskas su laiku tik gerės. Tiesą sakant, net nesvarsčiau kitų pasirinkimų – pirma laukiau, ką man pasiūlys „Neptūnas“, nes ši komanda buvo mano pirmoji opcija.
Daugiausiai patardavo vyresni žaidėjai – Tomas Delininkaitis, Lorenzo Williamsas, Deividas Gailius. Kartais gali net nesusilaukti patarimo, o stebėti, kaip jie žaidžia ir gali mokytis vien stebint.
Nežinau, kiek kartu aikštelėje žaisime (juokiasi), bet, manau, kad tai padės. Bus lengviau ne tik dėl šių žaidėjų atvykimo, bet ir liko žaidėjų iš praėjusio sezono – tas pats Tomas Delininkaitis, Simas Galdikas. Aš manau, kad mes turime gerą komandą, tad naujokai taip pat gerai įsilies ir chemija greitai gerės.
Parašykite komentarą