Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-07-31 |
Nuo 2014-ųjų Klaipėdos centre esantį ilgus metus neveikiančio buvusio „Viktorijos” viešbučio pastatą valdanti „Kamineros” grupė jau rudenį ketina pradėti darbus, po kurių statinys vėl bus naudojamas pirminei savo funkcijai.
Skaičiuojama, kad į šį projektą gali tekti investuoti apie 15 mln. eurų.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Viešbučių kompleksą sudaro trys statiniai su skirtingais adresais: S. Šimkaus g. 2, Vytauto g. 19 ir 21. Paskelbtuose projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos rengė Andrijausko architektų biuras, rašoma, kad pastato fasadai palei Naujojo sodo, S. Šimkaus ir Vytauto gatvę yra sutvarkyti, vietomis jiems reikia tik kosmetinio remonto. Rimtesnių darbų reikės pastato Vytauto g. 19 fasadui.
Viešbučių komplekse yra numatomi vienviečiai, dviviečiai, šeimyniniai, žmonėms su negalia (tokie keturi bus trečiame ir ketvirtame aukšte) bei prezidentiniai kambariai. Taip pat viešbučio pirmame aukšte veiks restoranai, konferencijų salės, kavinės. Penktame aukšte yra projektuojamas nedidelis restoranas bei pokylių salė.
Projektuotojų vizualizacija
Kadangi tai yra senas pastatas, skiriasi aukščiai tarp skirtingų komplekso dalių. Ši problema bus sprendžiama rampomis, taip užtikrinant patogų judėjimą ratu (tokios galimybės nebus tik antrame aukšte dėl įsiterpusios restorano erdvės).
Yra projektuojami du pagrindiniai įėjimai į viešbutį. Pagrindinis įėjimas į pastatą yra numatomas iš Naujojo sodo gatvės. Kitas įėjimas numatomas iš Vytauto gatvės, jis bus pritaikytas žmonėms su negalia reikmėms. Pastato centre yra numatomas vestibiulis, į kurį bus bus patenkama per abu įėjimus. Vestibiulyje yra projektuojami liftai.
Interjero sprendimai – architekto Gintaro Šerniaus
Pagal normatyvus šiam 106 kambarių viešbučiui reikėtų 103 automobilių stovėjimo vietų, tačiau miesto Tarybos patvirtina tvarka leidžia šioje uostamiesčio vietoje taikyti 0,5 koeficientą ir dėl to reikalavimas švelnėja iki 52 vietų. Pagal detalųjį būtų rekonstruojamos esamos automobilių stovėjimo vietos S. Šimkaus gatvėje, o šalia esančios vejos sąskaita būtų įrengta 10 naujų vietų. Taip pat numatoma automobilių vietų rekonstrukcija teritorijoje ties Puodžių gatve, kur vietoje dabartinių 10 vietų sudarius sąlygas automobilius statyti įstrižai atsirastų 21. Numatoma, kad likusios 29 vietos viešbučio savininkų lėšomis bus įrengiamos už sklypo ribų pagal infrastruktūros sutartį su savivaldybe jos nurodytoje vietoje.
Pastato savininkę – UAB „Klaipėdos Viktorija” – valdo „Kamineros” grupė. Pasak jos akcininko Arūno Tumos, jei su dokumentacija visas klostytis sėkmingai, darbus ketinama pradėti jau šį rudenį.
Preliminarios investicijos, A. Tumos teigimu, gali siekti apie 15 mln. eurų.
Ūkio ministerija dar 2010-aisiais „Viktorijos“ rekonstrukcijai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo skyrusi beveik 6,3 mln. litų. Dar 3,38 mln. litų turėjo pridėti patys pastato savininkai. Pasirašius šią sutartį buvo pradėti pastato fasado, stogo tvarkymo darbai.
Projekto metu buvo žadėta renovuoti 98 numerius ir sukurti keturių žvaigždučių kategoriją atitinkančio viešbučio paslaugų infrastruktūrą, įrengti restoraną-kabaretą, SPA, konferencijų centrus.
Tačiau 2013-aisiais nustačius, kad „Klaipėdos Viktorija” nesilaiko finansavimo sutarties nuostatų, nuspręsta šią sutartį nutraukti bei bendrovei paramos lėšų neišmokėti. Verslininkams tokio sprendimo nepavyko panaikinti ir teismuose.
2014-ųjų kovą bendrovės kontrolinį akcijų paketą iš įmonės „Seego“ įsigijo „Kamineros grupė”. Vėliau ji aukciono būdu tų pačių metų rudenį iš savivaldybės už beveik 900 tūkst. litų įsigijo ir likusias, daugiau nei penktadalį, „Klaipėdos Viktorijos“ akcijų.
ISTORIJA
Istoriko Jono Tatorio duomenimis, dabartinės „Viktorijos“ vietoje XVIII a. antrojoje pusėje veikė „Baltojo žirgo“ karčema. XIX a. pirmojoje pusėje ji priklausė turtingam pirkliui, kuris netoliese turėjo ir sandėlį. Stačiakampio plano dviaukščiame pastate anuomet buvo 13 kambarių, valgykla, virtuvė, po 2 maisto sandėlius bei rūsius, taip pat 6 kambariai pastogėje. Savininkui priklausė ir gretimas namas, kur buvo septyni gyvenamieji kambariai, biliardinė bei žaidimų kambarys, rūsys, virtuvė, kėgelbanas. Šalia karčemos veikė vasaros sodas su paviljonu, o kieme stovėjo fachverkinė arklidė dvylikai arklių bei ratinė si 6-8 vežimams.
XIX a. antrojoje pusėje pasikeitus šeimininkui karčema pavadinta „Viktorijos“ viešbučiu. Naujasis savininkas pastatą rekonstravo: centre išmūrijo frontoną su prasikišusiais bokšteliais iš šonų, pastatė medinį vasarinį paviljoną, už kurio augo sodas.
1922 m. „Viktorijos“ viešbutis buvo rekonstruotas, kai kurios dalys paaukštintos iki trijų aukštų. Pasikeitė ir senosios dalies apdaila, buvo išmūrytas naujas frontonas. Vėliau virš pagrindinių durų per visą šaligatvio plotį iškištas balkonas, kuris rėmėsi į du kvadratinius stulpus.
Šiaulių „Aušros“ muziejau nuotr.
XX a. pradžioje viešbutyje įrengtas centrinis šildymas, kiekviename aukšte buvo po vonią, o kiekviename kambaryje – po telefoną. Tuo metu viešbutyje veikė ir pirmos klasės kavinė-restoranas, o mechaninėje skalbykloje buvo skalbiami ir miesto gyventojų skalbiniai. Prie viešbučio veikė benzino kolonėlė. 1934 m. viešbutyje buvo jau 60 gerai įrengtų kambarių, veikė valgykla, galinti vienu metu aptarnauti apie 100 žmonių, pramogų salė, vasaros sodas.
1938 m. viešbutis buvo dar kartą rekonstruotas ir tapo didžiausiu uostamiestyje. Jo salėje vykdavo pobūviai, koncertai, paskaitos, dailės parodos.
Per Antrąjį pasaulinį karą pastatas smarkiai nukentėjo, buvo nuniokotas – išplėšti langų rėmai, durys, išluptas parketas, išvogtos vonios. Sovietmečiu rekonstruotas pastatas kurį laiką buvo tapęs statybininkų bendrabučiu, po to čia pradėjo veikti „Klaipėdos“ viešbutis. „Viktorijos“ pavadinimas įstaigai sugrąžintas pastačius dabartinį viešbutį „Amberton Klaipėda“.
Tada kas buvo prie lovio-tie ir pasiėmė veltui. O ką daryti nežino – perparduoti. „Baltija” sudegė – tas pats. Gėda merui , tiek metų NEMATO?
TIkriausiai Lietuvoje kito tokio miesto nėra kuriame per 30 m. nesugebama sutvarkyti namais-vaiduokliais tapusius daugybę pastatų. O jų net centrinėje gt. ar šalia jos ko gero bus dešimtys. Pvz. pradėjus nuo Janonio gt.kampo. Viešbutis- tuščias, griūvantis. Toliau ant kito kampo -namas tuščias. Mažvydo alėjos ir Manto g. kampas- buvę bendrabučiai tušti… Toliau. Šalia Danės tilto- kino-teatras TĖVYNĖ ( taip vadinosi…)
Kodėl taip – galima dalinai paaiškinti. Tai 1990-1995 m. vykusios PRICHVATIZACIJOS pasekmės… Kas 1-as „nusipirko” VIKTORIJOS viešb. ? Aišku… Kaip straipsnyje rašoma, kad besikeičią savininkai VIKTORIJOS remontui sugebėjo gauti net EU pinigų?!
Gėda didžiausia dėl V viešbučio. Kur savivaldybė, po galais? Ir kt tarnybos kad miesto svečiams. turistams leidžia tyčiotis iš mūsų Klaipėdos ir klaipėdiečių? Jau emigravo 50000 klaipėdiečių, namų vaiduoklių daugėja, „chruščiovkos’ irgi tuštėja, tai kas toliau?
Ir vel tamsu…. Kur fasado apsvietimas?