Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-07-05 |
Nagrinėdama vieną iš bylų neskundžiamus sprendimus priimančio ir teisminę praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija nusprendė, kad privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu drausto automobilio savininkui draudimo bendrovė privalo sumokėti draudimo išmoką, tam tikrais atvejais padengiančią naujų, o ne naudotų automobilio remonto detalių pakeitimo vertę.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Martyno Vainoriaus nuotr.
Anot LAT pranešimo, šios bylos ieškovai buvo kreipęsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudimo bendrovė, atsisakydama mokėti draudimo išmoką, sugadintos transporto priemonės neapžiūrėjo ir žalos dydžio nenustatė. Tada ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą.
Šioje byloje ieškovai savo patirtos žalos dydį įrodinėjo UAB „Fakto Autocentras“ parengta sąmata. Draudikai ginčijo šį dydį teigdami, kad nukentėjusio asmens automobilis yra nenaujas, todėl pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nustatytą apskaičiavimo principą žala turi būti nustatyta taikant atitinkamą keistinų automobilio dalių ir detalių nusidėvėjimo koeficientą.
Tačiau LAT pažymėjo, kad ne visais atvejais naudotų detalių keitimu būtų atkuriama automobilio būklė iki eismo įvykio.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai.
Konstatuota, kad tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida.
„Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieš pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis, arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas būtų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų būtinumą siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales“, – akcentavo LAT.
Parašykite komentarą