Paminės žygio per Baltijos jūrą 20-metį

Uostas ir jūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2019-06-27

Penktadienį, birželio 28 dieną, 16.30 val. Lietuvos jūrų muziejuje bus paminėtas žygio per Baltijos jūrą „Baltoscandia′99“ 20-metis.

Sukakčiai paminėti muziejus skelbia parengęs parodą – stendus su nuotraukomis iš žygių „Baltoscandia‘99“ ir iš Gintaro Paulionio žygio per Baltiją „Dėl tavęs aš perplauksiu jūrą“.

Kanoja, kuria trys vyrai  – Vytautas Žalys, Vytautas Germanavičius ir Audronis Skurvydas – pasiryžo kirsti Baltiją, yra eksponuojama Lietuvos jūrų muziejaus kieme – lauko ekspozicijoje.

1999 metų birželio 26-osios vakarą V. Žalys, V. Germanavičius ir A. Skurvydas leidosi į pirmąjį Baltijos jūreivystės istorijoje žygį kanoja. Jūrų muziejaus archyvo nuotr.

Čia pat eksponuojama ir irklinė valtis „Alfredas Jansenas“, kuria 1994 metais Baltijos jūrą perplaukė Gintaras Paulionis, žuvęs prie pat gimtųjų Nidos krantų. Savo žygį trys vyrai ir skyrė būtent Gintaro kelionės atminimui.

1999 metų birželio 26-osios vakarą V. Žalys, V. Germanavičius ir A. Skurvydas leidosi į pirmąjį Baltijos jūreivystės istorijoje žygį kanoja. Išplaukę nuo Palangos gelbėjimo stoties, žygeiviai kelionę baigė po dvylikos parų Švedijos uoste Kalmare. Iš viso keliautojai nuplaukė beveik 500 kilometrų. Iki tol dar niekas nebuvo perplaukęs Baltijos jūros tokia jūrinėms kelionėms netinkama plaukiojimo priemone.

Žygio iniciatoriaus diplomato V.  Žalio teigimu, svarbiausias jų jūrinės kelionės tikslas buvo įrodyti sau ir visai Lietuvai, kad nesame tik šalis prie jūros.

„Esame jūrinė tauta, esame jūrine šalis ir tai buvo pagrindinė plaukimo idėja,  – pasakoja Vytautas Žalys. – Pasirengti kelionei reikėjo ir fiziškai. Sportuodamas valandų valandas sporto salėje, užsimerkdavau ir mintyse regėdavau, kaip leidžiuosi tolyn į jūrą ir matau tolstant Palangos bažnyčios bokštus” .

Žygio dalyviai teigia tikėjęsi, kad jų kelionė taps tam tikru paskatinimu kitiems Lietuvos plaukiotojams. 

„Manėme, kad po mūsų žygio atsiras daugiau tokių plaukiotojų. Būtume jiems suteikę visą įmanomą pagalbą. Deja, taip neatsitiko”, – apgailestavo V.  Žalys, mat norinčiųjų  pakartoti žygį „Baltoscandia‘99“ iki šiol taip ir neatsirado. 

Žymos: | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Pirmasis prezidentas trenkė durimis itin įtemptu momentu 

Remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais, „Atvira Klaipėda“ toliau pasakoja apie vieną nemaloniausių XX a. 3-iojo dešimtmečio incidentų ...
2024-07-28
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Klaipėdos perdavimas Lietuvai: kaip pesimizmą ir desperaciją kėlusi situacija tapo sėkmės istorija (2)

„Atvira Klaipėda“ baigia ir dvejus metus vykdytą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remtą projektą „Centrinis archyvas: kodas – Klaipėda“, ...
2023-12-30
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

1923-iųjų pavasaris Klaipėdoje: „Tokiose situacijose dviejų lyderių nebūna“ (1)

Ambasadorių konferencijos derybos su Lietuva dėl Klaipėdos krašto konvencijos prasidėjo Paryžiuje 1923 m. kovo 24 d. ir tęsėsi su pertrauka, ...
2023-12-25
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

undefined
undefined
undefined
Loading
Share This