Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-06-26 |
Bendrovės „V. Paulius & Associates“ užsakymu beveik identišką prie Biržos tilto stovėjusį „Salamander“ vardu vadintą puošnų namą projektuojantys architektai paskelbė projektinius pasiūlymus.
Viešas jų svarstymas numatomas liepos 10 dieną, 17 val., adresu Grįžgatvio g. 6.
UAB „A405″ vizualizacija
Projektiniuose sprendiniuose rašoma, kad vadovaujantis sklypo, kuriame stovėjo Klaipėdos miesto svarstyklės, istoriniais-urbanistiniais tyrimais ir urbanistiniais – architektūriniais tyrimais bei istorinėmis nuotraukomis buvo siekiama suprojektuoti viešbučių paskirties pastatą, imituojant XIX a. antrosios pusės „Salamander“ pastato tūrį, papildant stogą naujais architektūriniais elementais.
4+ arba penkių žvaigždučių viešbutis bus statomas tiksliai atkastų ir užfiksuotų buvusio pastato adresu Friedricho Wilhelmo g. 23/24 pamatų vietoje. Naujasis statinys tiksliai atkartos „Salamander“ pastato tūrį.
UAB „A405″ vizualizacija
Arčiau Tiltų gatvės projektuojamas dviejų aukštų su šlaitiniu stogu ir lenkta jungiamąja dalimi tūris ir trijų aukštų su mansarda ir dvišlaičiu stogu tūris. Trijų aukštų pastato mansardiniame aukšte projektuojami du nauji arkiniai švieslangiai, kaip naujas atkuriamo pastato ženklas.
Pastato rūsyje bus požeminė 8 vietų mechanizuota automobilių saugykla, viešbučio restorano virtuvė su pagalbinėmis patalpomis personalui, buitinių atliekų saugojimo patalpa ir techninės patalpos. Pirmame pastato aukšte suprojektuotas viešbučio holas su recepcija, bagažo saugykla, baras, tualetai, administracinė patalpa, atvira laiptinė ir liftas. Iš holo viešbučio gyventojai galės patekti į restoraną su baru bei konferencijų salę. Į restoraną bei konferencijų salę taip pat numatyti atskiri įėjimai iš Dangės krantinės.
UAB „A405″ vizualizacija
Antrame ir trečiame aukštuose projektuojami numeriai gyventojams, pagalbinės patalpos viešbučiui aptarnauti. Kiekviename aukšte bus po septynis dviviečius numerius ir du keturviečius apartamentus. Iš viso viešbutyje suprojektuota 18 numerių, iš kurių 14 dviviečių ir 4 keturviečiai apartamentai. Antrame viešbučio aukšte vienas numeris bus pritaikytas žmonėms su negalia.
Mansardiniame aukšte numatyta tik viešbučio gyventojams skirta sporto salė ir SPA centras.
Išanalizavę istorines nuotraukas, analogus – Sukilėlių g. 12 ir kitus Klaipėdos senamiesčio pastatus, architektai imituoja istorinio pastato proporcijas, langų ir vitrinų vietas, stogo elementus, puošybos ir apdailos elementus bei langus ir jų konstrukcijas.
Iš nuotraukų ir atvirukų, kuriose užfiksuotas buvęs istorinis pastatas, nėra aišku, kokia spalva jis buvo dažytas. Todėl statinį siūloma tinkuoti lygiu tinku ir dažyti baltai. Stogas bus klijuotų medinių konstrukcijų, dengtas keraminėmis molio čerpėmis. Skardinami elementai, lietaus surinkimo sistema, palangės – taip pat baltos. Arkiniai švieslangiai baltos spalvos, mediniai gaminiai atkartos istorinių langų skirstymą.
UAB „A405″ vizualizacija
Pastato rytinėje dalyje, pirmo aukšto lygyje, suprojektuotas dengtas praėjimas į Dangės krantinę ir patekimas prie valčių-vandens dviračių prieplaukos. Esami Dangės krantinės laiptai būtų rekonstruojami.
Sklypo tvarkymui tarp pastato ir Žvejų gatvės bei tarp pastato ir Dangės krantinės numatyta bučerduoto akmens plokščių danga.
„V. Paulius & Associates“ sklypą 99 metams aukciono būdu išnuomojo 2002 m. Bendrovė kas metus sumoka po 14 800 Eur siekiančius nuompinigius.
Iš pradžių čia norėta statyti net septynių aukštų pastatą, tačiau tokiems planams kategoriškai pasipriešino tiek aplinkinių namų gyventojai, visuomenės atstovai, tiek Kultūros paveldo departamentas.
„V. Paulius & Associates“ 2014 m. kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija buvo surengusi architektūrinį konkursą. Jame dalyvavo 19 projektų, iš kurių komisija išrinko tris geriausius.
Nugalėtoju buvo paskelbtas projektas, pavadintas „Senojo miesto pulsas“. Jo autoriai – Vilniuje įsikūrusios bendrovės „FlexiForma“ architektai Regina Savičienė, Linas Savičius, Arūnas Želvys, Linas Žičkis ir Liudvikas Selmistraitis.
Antroji vieta skirta Kauno architektų Algimanto Grigo, Gražinos Janulytės-Bernotienės ir Eglės Pipiraitės (G. Janulytės-Bernotienės studija) projektui „Legenda“.
Trečioji konkurso vieta atiteko klaipėdiečių bendrovės „A405″ architektų Gintaro Čičiurkos, Valdo Janulio ir Sauliaus Plungės projektui „Istorija+“.
Šis užsakovų dabar pasirinktas variantas konkurso komisijos buvo kritikuotas už tai, kad „autoriai ne tik kad imituoja čia buvusio pastato atstatymą, bet ir naudodami šiuolaikiškas detales sukuria vaizdą, esą jis buvo rekonstruotas“. Tačiau būtent jo autorius verslininkai pasirinkto projektuoti viešbutį.
ISTORIJA
Sklype Žvejų g. 2B XVI-XVII a. buvo įrengtos pirmosios miesto svarstyklės.
Vėliau čia stovėjęs statinys perstatytas bei tapo gyvenamosios paskirties.
XX a. pradžioje čia savo atstovybę ir parduotuvę įkūrė Vokietijos batų siuvimo ir prekybos įmonė „Salamander“.
1944-aisiais po rusų lėktuvų bombardavimo pastatas buvo apgadintas, o galutinai nugriautas 1947-aisiais.
Nuotraukos iš projektinių pasiūlymų medžiagos
Archeologinių tyrimu metu sklypo teritorijoje buvo susidurta su XIX a. pastato pamatais bei kultūriniais sluoksniais, priskiriamiems XVII – XVIII a. Vertingiausia archeologiniu požiūriu dalis – XVII – XVIII a. krantinės liekanos, žyminčios buvusią XVII a. įtvirtintą miesto salą bei XVIII a. miesto pakraštį.
Jono Tatoriaus spėjimas, kad bent dalis XVIII a. stovėjusio Svarstyklių pastato buvo panaudota vėlesnei statybai, archeologiškai nebuvo patvirtintas. Tyrimų metu nepastebėtas pamatų konstrukcijos skirtumas, leidžiantis atskirti kelis pastato konstrukcijos etapus. Tai, kad Svarstyklių pastatas neturi ryšio su atkastais XIX a. pastato pamatais, anot archeologų, rodo ir Dangės krantinės liekanos, nuo dabartinės Dangės atitolusios 3 m ir glūdinčios po XIX a. pastatu.
Geras darbas ( čia aš apie straipsnį), Martynai. Džiugu, kad „iškapstai” ir pateiki istorinį objekto atsiradimo kontekstą neapsiribodamas galutinio fakto konstatavimu. Nežinau kaip dabar, bet savo laiku tai buvo pats brangiausias nuomojamas žemės sklypas Lietuvoje ir prieš Tavo paminėtą konkursą, buvo dar vienas. Gaila tik, kad miestas nekaupia tokių konkursinių darbų (ypač recenzijų, vertinimų) viešo skaitmeninio archyvo ir kaskart organizuojant tokius konkursus, diskusijos prasideda nuo balto lapo. Tad dėkui ir už priminimą.