Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-06-17 |
Klaipėdos apygardos teismas jau trečią kartą turės nagrinėti dar 2017 m. prasidėjusią bylą, kurioje UAB „Vlasava” siekia iš uostamiesčio savivaldybės valdomos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) prisiteisti 107 tūkst. eurų neva patirtų nuostolių dėl nelaimėto konkurso dviem maršrutais vežti keleivius į Dituvą.
Pirmojo „raundo” metu byla nukeliavo iki Aukščiausiojo Teismo, kuris nurodė Klaipėdos apygardos teismui, atmetusiam „Vlasavos” ieškinį, bylą nagrinėti iš naujo. Po to, kai kitas šio teismo teisėjas iš dalies patenkino verslininkų prašymą ir priteisė daugiu nei 96 tūkst. eurų, apeliacinius skundus nagrinėjusio Apeliacinio teismo teisėjų kolegija praėjusį penktadienį panaikino tokį sprendimą ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo.
41 ir 42 maršrutais į Dituvą autobusai veža jau daugiau nei dvejus metus, o teismams dėl jų pabaigos dar nematyti. Martyno Vainoriaus nuotr.
Iki 2017 m. kovo į Dituvą ir Vaitelius vežė dvi įmonės – uostamiesčio Savivaldybės valdomas Klaipėdos autobusų parkas (KAP) ir „Sodų autobusai“. Baigiantis šių vežėjų sutartims miesto Savivaldybė nusprendė skelbti konkursus, nes to jau reikalavo įstatymai.
2016 m. gruodį vykusio konkurso metu pasiūlymus pateikė trys įmonės – „Vlasava“, KAP bei „Sodų autobusai“. Kiekviena iš jų turėjo pateikti trumpų ir pailgintų autobusų įkainius. Abiem atvejais mažiausią kainą pasiūlė KAP – 63 ir 70 ct/km. „Vlasavos“ pasiūlyti įkainiai atitinkamai buvo 84 ir 89 centai, o „Sodų autobusų“ – 85 ir 92 centai.
Motyvuodama tuo, kad KAP kaina yra nepagrįstai maža „Vlasava” kreipėsi į teismą. Jis nusprendė „Vlasavos“ ieškinį iš dalies patenkinti – panaikino KKT sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę. Tačiau situacija nepasikeitė ir sudarius naują pasiūlymų eilę – KKT geriausio pasiūlymo autoriumi vėl paskelbė KAP, su kuriuo jau buvo pasirašyta sutartis.
Tada jau „Vlasava” pateikė Klaipėdos apygardos teismui kitą ieškinį, kuriuo prašė iš KKT priteisti 107 100 Eur nuostolių atlyginimą. Esą jei KKT būtų vadovavusis Viešųjų pirkimų įstatymu, bendraisiais teisės principais ir konkurso sąlygose įtvirtinta tvarka, būtent „Vlasava” būtų buvusi pripažinta konkurso laimėtoja. „Vlasava” tvirtino, kad veždama keleivius į Dituvą per 7 metus būtų gavusi 126 tūkst. eurų pelno ir sumokėjus pelno mokestį jai būtų likę 107 100 Eur, kuriuos ir prašė priteisti iš KKT.
Ieškinį tada nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis 2017 m. rudenį konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog KKT, iš naujo vertindama tiekėjų pasiūlymus, atliko neteisėtus veiksmus. O neįrodžius neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė negalima.
Skundui nukeliavusi iki Aukščiausiojo Teismo, jis konstatavo, kad KKT neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai atlikti KAP pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos vertinimo procedūros ir dėl to yra pagrindas konstatuoti jos neteisėtą neveikimą. Sprendimu buvo nurodyta pirmai instancijai bylą naginėt iš naujo.
Bylai grįžus į Klaipėdos apygardos teismą ji buvo paskirta nagrinėti teisėjui Mariui Dobrovolskiui, kuris „Vlasavai” jau priteisė 95 635,84 Eur ir 7 560,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismų maratoną pratęsė abi bylos šalys, apskundusios tokį sprendimą Apeliaciniam teismui.
„Vlasava” Apeliacinio teismo prašė, kad jis priteistų visą jos reikalaujamą sumą – 107 100 Eur – bei 5 proc. metines palūkanas, o KKT prašė ieškinį atmesti ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą.
Skundus išnagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija, kurią sudarė teisėjai Artūras Driukas, Antanas Rudzinskas ir Aldona Tilindienė, konstatavo, kad abi bylos šalys pateikė teisingų argumentų.
Anot kolegijos, Klaipėdos apygardos teismas negalėjo iš prašomos priteisti sumos išskaičiuoti infliacijos, nes ją pagal sutartį su vežėju KKT kasmet kompensuoja indeksuodama tarifą.
Tuo metu vertindamas KKT argumentus Apeliacinis teismas konstatavo, kad „nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis”. Iš bylos duomenų nustatyta, kad „Vlasava” keleivius į Dituvą planavo vežti aštuoniais autobusais, o jos atstovai paliudijo, kad šiuo metu dalis jų yra naudojami. Tačiau nei kiek autobusų naudojama, nei koks iš to gaunamas pelnas, nebuvo detalizuota, nors taip uždirbamas pelnas turėtų būti vertinamas mažinant priteisiamus nuostolius.
„Jeigu ginčo pirkimą pakeičiančios sutartys atnešė ieškovei pelną, tačiau jos iš esmės išsėmė ieškovės resursus ir (ar) ieškovė jų negalėjo kompensuoti, pasitelkti papildomai, tuomet būtų pagrindas teigti, kad nuostolių ieškovė patyrė atitinkamai mažiau ar apskritai nepatyrė, jeigu iš pakeičiančių sutarčių gautas pelnas didesnis, nei planuota gauti iš ginčo viešojo pirkimo sutarties”, – konstatavo Apeliacinis teismas, kartu pabrėždamas, kad jau prabėgos dveji metai ir galima tiksliai nustatyti kokias pajamas gavo „Vlasava”, teikdama paslaugas autobusais, kuriuos ketino naudoti Dituvos maršrutuose.
Kartu buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų žalos dydžio nustatymo aplinkybių, tad susidarė tokia situacija, kai pagal esamus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės ir ji vėl turi būti grąžinta Klaipėdos apygardos teismui.
Parašykite komentarą