Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-06-10 |
Verslininkų sprendimas tarp I. Kanto ir Pievų tako gatvės esančioje buvusio istorinio parko teritorijoje iškirsti šešias tuopas sukėlė aplink gyvenančių žmonių nepasitenkinimą.
Reaguodamas į apie invazinių laikomų medžių, augančių šalia pastatų, iškirtimą, bendrovės „Agrosales” vadovas Remigijus Valentinavičius pažadėjo vietoje jų pasodinti tiek pat gudobelių, nors to daryti ir neįpareigoja jokie teisės aktai. Jis taip pat patikino, kad neturi tokių planų kaip senieji sovietinių dirbtuvių savininkai čia statyti daugiabutį.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pastebėję „suaktyvėjus veiksmus” ir sužinoję, kad bus kertami prie buvusių mechaninių dirbtuvių (Pievų tako g. 3A) augantys medžiai aplinkiniai gyventojai gegužės viduryje kreipėsi į Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyrių.
„Reaguodami į planuojamus veiksmus prašome neišduoti leidimo medžių šalinimui iki kol nebus atlikti dendrologiniai ir istoriniai-urbanistiniai tyrimai, kurių metu būtų natūroje apibrėžtos parko ribos ir identifikuoti išlikę senieji parko želdiniai. Primename, kad apie būtinybę atlikti tokio pobūdžio tyrimus kreipėmės į savivaldybės administraciją 2015-09-05. Administracijos atsiųstame atsakyme 2015-10-05 Nr. (31.1 )RS -1056 teigiate, kad tokio pobūdžio tyrimai galimi tik šios teritorijos techninio projekto pagrindu, o jo rengti neįmanoma, nes sodo sklypas nėra įregistruotas. Šie jūsų argumentai tik patvirtina, kad bet kokie numatomi kirtimo darbai gali padaryti žalą istorinio parko priklausiniams”, – rašoma gyventojų prašyme.
Visgi Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė aiškino, kad pagal nuo pernai liepos 1 d. įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ tuopos, kurias čia suplanuota nukirsti, nėra priskiriamos saugotiniems želdiniams.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Ne visi žino apie tokį Vyriausybės nutarimą, tad ir šiuo atveju rašė mums, prašė leidimo. Atrašome, kad jei auga privačioje žemėje, tai jie iš viso gali elgtis kaip nori, o jei valstybinėje, įvertiname, kokios būklės ir tiesiog taip leidžiame, pačio leidimo tokiais atvejais išrašyti nereikia. Šiuo atveju kreipėsi UAB „Agrosales”, nes šešios tuopos augo per arti jų pastato – nuo pusės iki pusantro metro. Buvo dar ir nustatyta, kad jos yra patenkinamos arba nepatenkinamos būklės”, – sakė R. Jievaitienė.
„Yra kelios priežastys, kodėl kertame. Pirma, medžiai yra peraugę, auga per arti pastato, krenta šakos, gadina pastatus. Tačiau pagrindinė priežastis, kad tai yra topoliai. Tai invazinė rūšis, kaip sosnovskio barščiai. Mes susitarėme su savivaldybe, nors man neprivalu, įsipareigojau pasodinti tame pačiame sklype šešias gudobeles”, – sakė pastatus Pievų tako g. 3A valdančios bedrovės „Agrosales” savininkas ir vadovas R. Valentinavičius.
Teritorijoje tarp dabartinių Pievų Tako, Gintaro ir I. Kanto gatvių 1933-1935 metais buvo suprojektuotas ir pastatytas kvartalas, išsiskiriantis unikalia urbanistine struktūra. I. Kanto, Pievų Tako ir Gintaro gatvės juosė daugiabučius bei sublokuotus namus, o kvartalo viduryje buvo vidinis parkas-sodas.
Tarybiniais metais buvusio sodo-parko sklypas ir Gintaro g. 1 pastatas buvo perduoti pasienio tarnybai, kuri sklypą aptvėrė ir taip sunaikino visos aplinkinės teritorijos struktūrą. Miestui likusioje teritorijos dalyje 1972 m. buvo pastatyti sandėliukai bei dirbtuvės (dabar – Pievų tako g. 3A). Atgavus nepriklausomybę, teritorija ir pastatas Gintaro g. 1 buvo perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinei.
Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu 1997 m. buvo patvirtintas teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių sklypų suplanavimo projektas. Juo buvo siūloma kvartale tarp Pievų Tako, I. Kanto ir Gintaro gatvių atkurti buvusį miesto parką – sodą.
2008 m. Klaipėdos savivaldybės užsakymu buvo parengtas ir patvirtintas minėtos teritorijos detalusis planas. Jo rengėja architektė Margarita Ramanauskienė pasiūlė renovuoti kvartalo urbanistinę struktūrą ir atgaivinti istorinį parką. Idėją entuziastingai palaikė visuomenė, architektai, valdininkai. Pritarė jai ir pasieniečiai, sutikę atiduoti miestui dalį sklypo bei negyvenamų pastatų. Tik UAB „Vitės valdos“, kurioms tuo metu priklausė minėtieji menkaverčiai statiniai, išreiškė norą jų vietoje statyti gyvenamąjį namą. Tačiau juos pagal detalųjį planą buvo numatyta paimti visuomenės reikmėms ir nugriauti.
Pakrančių apsaugos rinktinės vadovybė, vykdydama pažadus, Klaipėdos savivaldybei 2010 ir 2012 m. perdavė patikėjimo teise valdomus negyvenamus pastatus ir sklypo dalį, kurioje jie stovi. Mainais už tai kariškiams buvo skirtas sklypas kitoje vietoje.
Tačiau Savivaldybė taip ir nepradėjo menkaverčių pastatų perėmimo visuomenės reikmėms procedūros. UAB „Vitės valdos“ bandė to pasiekti per teismus, bet jie baigėsi taikos sutartimi ir pastatai liko verslininkų rankose. Jie 2014-ųjų rudenį pradėjo „kapitalinį remontą“ – gamybinės patalpos buvo iki pamatų nugriautos ir iš naujo pastatytas 2 aukštų pastatas su angomis langams. Jis taip ir liko neužbaigtas, o „Vitės valdos“ parengė projektą, pagal kurį šioje vietoje siūlyta pastatyti 3 aukštų sublokuotą daugiabutį. Tam ėmė priešintis ir aplinkiniai gyventojais, ir architektų bendruomenė – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba nepritarė siūlomiems sprendiniams, nes jie esą „menkina istorinės miesto dalies vertingąsias savybes, komplikuoja istorinės vertybės- miesto sodo- atkūrimą”.
UAB „Agrosales” šiuos nebaigtus statyti pastatus įsigijo pernai rugpjūtį.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Rekonstruosime. Yra sandėliai, tai ten jie ir bus. Norėčiau vieno aukšto namą statyti, svajojau apie tai, bet kol kas nėra leidimų. Bandysim rekonstruoti, nes dabar stovi tokie apleisti miesto centre, reikia tą miestą aptvarkyti, pyksta, rašo skundus, kad vaikšto benamiai, reikia užbaigti – sudėti langus, duris, uždengti stogą. Senieji savininkai norėjo statyti daugiabutį, tačiau aš tokių planų neturiu”, – sakė UAB „Agrosales” savininkas ir vadovas R. Valentinavičius.
Jau statybiniai blokeliai stovi, tai turbūt greit prasidės statybos.