Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-05-16 |
Senokai siekianti miesto nuosavybėn perimti rotušę Klaipėdos savivaldybė susiderėjo su Turto banku, kad jai atiteks ne tik šis istorinis pastatas, bet ir Santuokų rūmai bei patalpos Vytauto gatvėje, kur įsikūręs Socialinės paramos skyrius. Mainais valstybei būtų perleista buvusi Stomatologijos poliklinika Pievų tako gatvėje.
Tačiau tokie mainai gali įvykti tik priėmus atitinkamus sprendimus miesto Taryboje ir savo žodį tarus Vyriausybei.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Sutikimą perimti Santuokų rūmus Klaipėdos miesto taryba buvo priėmusi dar 2009 m. spalį. Dabar į jos komitetus atkeliavo sprendimo projektas, kuriuo siūloma šį pastatą pripažinti nereikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti.
Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu aiškino, jog toks biurokratinis veiksmas yra būtinas, kad atitinkamą sprendimą galėtų priimti Vyriausybė, po to, kai Turto bankas inicijuos turto mainų procedūras.
„Pagrindinis tikslas yra perimti rotušę. Pievų take yra daugiau kvadratinių metrų, tad pavyko sutarti, kad Turto bankas už jas atiduotų dar Vytauto gatvės ir zakso patalpas”, – sakė komiteto narys, buvęs Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.
Tačiau vicemeras Arūnas Barbšys stebėjosi, kodėl reikia „kažką atiduoti” už patalpas, kuriose savivaldybė vis tiek vykdo civilinės metrikacijos funkcijas.
„Koks skirtumas ta nuosavybės forma? Patikėjimo teise ar ne?” – abejojo jis.
Reaguodamas į tokias abejones E. Simokaitis paaiškino, kad tuo atveju, kai patalpos valdomos patikėjimo teise, savivaldybė negali priimti jokių sprendimų dėl disponavimo jomis.
„Galbūt ateityje tinkamai sutvarkius rotušę santuokos galėtų vykti joje ir Šimkaus vienuolikos nebereikės, tada tas patalpas būtų galima parduoti”, – aiškino ir S. Budinas.
Klaipėdos santuokų rūmai statyti 1980 m. Martyno Vainoriaus nuotr.
Komitetas tokiam sprendimo projektui pritarė vienbalsiai. Galutinai turės apsispręsti miesto Taryba.
INFORMACIJA
Klaipėdos rotušė iš pradžių buvo klasicistinio stiliaus namas, statytas XVIII a. pab. – XIX a. pr. Jis priklausė danų konsului Lorkui, o vėliau jo giminaičiui Consentiui. Per Napoleono karus jame 1807–1808 m. gyveno Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize.
1846 m. miesto magistras nupirko šį pastatą ir jis tapo Klaipėdos rotuše. 1875-1877 m. pastatas perstatytas neorenesanso stiliumi. Tarpukariu šiame pastate veikė Klaipėdos krašto seimelis (vok. Landtag). Pokariu čia iš pradžių buvo įrengtas bendrabutis, vėliau įsikūrė statybinė organizacija.
Po nepriklausomybės paskelbimo paskelbimo čia buvo įsikūrusi apskrities viršininko administracija, iki šiol veikia ir keletas valstybinių įstaigų, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Po apskričių administracijų likvidacijos čia 2011 m. įsikūrė meras su pavaduotojais ir jo bei Tarybos sekretoriatas, čia vyksta miesto Tarybos komitetų posėdžiai.
Klaipėdos santuokų rūmai statyti 1980 m. Pastato architektas – Ramūnas Kraniauskas.
čysta bėda kai politikai pradeda priiminėti sprendimus ir kurti savo vizijas. Priminsiu, kad architekto R.Kraniausko projektuoti santuokų rūmai buvo vienos iš pirmųjų Lietuvoje Mažvydo pėsčiųjų alėjos (aut. arch.R.Valatka) ašies užbaigimas ( du taškai – skulptūrų parkas ir santuokų rūmai). Gyvenimas parodė, kad šį dirbtinė įdėja (perkelta iš Kauno) taip ir „nesuveikė” ir jokių pėsčiųjų srautų nesugeneravo. Tačiau nepaisant to, miestas vis investuoja ir tvarko šį „eksperimentą” visiškai nesukdamas galvos apie ateitį. Pvz. – ir 2007m ir dabartiniame miesto bendrajame plane rodoma, kad Laivitės, Klasco teritorija yra/bus konvertuojama ir miestui bus sudaryta galimybė atsiverti į marias. Vadinasi reikės spręsti ir prieigų prie marių klausimus. Tad ši pėsčiųjų alėja galėtų prasitęsti iki pat marių ir tada tikrai būtų gyva , pilna žmonių ir mėgiama verslo. Mes dar nesugebame susitarti ką ir kaip daryti su istorinėm kapinėm ar skultūrų parku, ką darysime su buvusia vandenviete, dujų fabrikėliu ( galimybė moderniam centrui atsirasti – didelis traukos taškas) tai gal nereikėtų taip skubiai griauti ar statyti „gražių” namukų. Ir dar, šis pastatas (santuokų r.) buvo kažkada pripažintas vienas iš gražiausių ( arch, R. Kraniauskas) savo laikmečio modernios architektūros pvz. Lietuvoje ( beje dar gyvo autoriaus bet jau kitų suniokotas ir to paties autoriaus Žemaitijos kino teatras) Tik tai jau miesto ateities strategijos, vizijos – urbanistinis ir visų pirma, mūsų kultūros klausimas, bet kai niekam (politikams) nedašunta tai kas elementaru , tai belieka apeliuoti nors į politikų kultūros lauką priiminėjant (be jokių diskusijų, nesitarus) sprendimus. Deja.
Nebijokit, niekas ju negriaus, juk jau yra projektas prieigu tvarkymui, galesite dar ilgai grozetis 😉
Labai noreciau, kad tas „zaksas” butu nugriautas ir graziais pastatais atkurtas buves uzstatymas.
Buvęs užstatymas – kaimo tipo mūrinukai. Nebent Jums tai gražu.
>>>Vilkas. Juk parasyta „graziais pastatais”, nebutinai tais kurie ten buvo 😉
Pievų (ne Pietų) tako gatvėje… 🙂