Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2019-05-01 |
Tūkstantis eurų per mėnesį, uždirbamų vien tik iš asmeninės „Facebook” paskyros, turinčios per 35 000 sekėjų ir beveik 5000 draugų, 500 eurų už vieną pasirodymą privačioje šventėje, apmokėta kelionė į Ispaniją dviem asmenims už programą kalėdiniame turtingų lietuvių vakarėlyje Valensijoje – tai tik kelios detalės, kurias pokalbyje su žurnaliste vardijo klaipėdietis Eugenijus Ostapenko, norėdamas paneigti viešojoje erdvėje laikas nuo laiko pasirodančią visiškai kitokio pobūdžio apie jį skelbiamą informaciją.
Užkabintas tiesiog gatvėje, Eugenijus teigė su žurnalistais nebendraujantis, tačiau sužinojęs, jog nesirengiu jo kaip nors kompromituoti, o tik noriu paprasčiausiai pasikalbėti apie tai, kaip jam sekasi dabar, atlyžo ir kitą dieną pasikvietė pas save į tvarkingą, gražiai apstatytą butą. 42 metų vyras jame gyvena su mama ir 17-tus metus bebaigiančiu katinu Miša.
Klasėje aš vienintelis ir gerai kalbėjau, ir gerai rašiau lietuviškai. Mane lietuvių kalbos mokytoja visada girdavo. Be to, Jaunimo centre pas Aleksą Bagdonavičių lankiau poetų būrelį, kūriau eiles lietuvių kalba, savo dainų žodžius lietuviškai irgi rašau pats. Jaunimas net nežino, kad aš esu ukrainietis, mano, kad esu lietuvis. Man atrodo, kad aš esu vienintelis kitatautis Lietuvoje, taip taisyklingai rašantis lietuviškai. O daugelis mano buvusių klasiokų iki šiol nekalba lietuviškai.
Vidurinę baigiau paprastai, būdamas 16-os metų, į mokyklą pradėjau eiti nuo 6 metų, per vieną klasę peršokau, buvo kažkokia reforma tada. Šešiolikos metų įstojau į Maskvos valstybinį kultūros universitetą, į televizijos kino režisieriaus ir aktorius specialybę. Maskvoj viskas buvo gerai, nieko ten man neatsitiko, baigiau universitetą, gavau diplomą.
Pagal specialybę nedirbau. Aš dar tada, kai mokiausi, grįžęs atostogoms į Klaipėdą pradėjau dainuoti restoranuose. Nuo 16 metų restoranuose dainuoju, muzikos mokykloje išmokau groti gitara. Ir kai baigęs universitetą grįžau namo, toliau dainavau restoranuose – „Pempininkuose”, „Lūjoje”, naktiniame klube „Kalifornija”.
Draugas paskambino ir pasakė, kad gerą muziką kažkokią rado. Raimondas Mačys. Sako, aš sukursiu tekstą. Sukūrė tekstą ir sako – „padainuok šitą dainą, bus hitas”. Sakau „ne, ne Raimi, nedainuosiu, gal geriau aš padainuosiu limuzinas mano niekaip nesustoja”. Sako, nebent jūs dviese su Cicinu apie limuziną dainuosit, padainuok apie dviratuką. Padainavau. Pirmą kartą viešai 2006 metais Kaune sporto halėje kalėdiniame renginyje, buvo toks tada kasmetinis renginys „Geriausios „Pūko” dainos”. Praėjo kažkiek laiko ir daina visur paplito internete, pradėjo leisti per „Pūko” radiją. Net nežinau, kas tiksliai ją internete išplatino.
Jo, labai greitai, per porą savaičių koncertų organizatoriai ėmė kviesti į koncertinius turus. Taip pat į privačius vakarėlius, restoranus. Vasarą į koncertinius turus važiavau su a.a. Vytautu Šapranausku, Stasiu Povilaičiu. Keturiasdešimt koncertų turėjau su V. Šapranausku, apvažinėjom visą Lietuvą, labai sėkmingai. Ilgai tai tęsėsi.
Jau nebepamenu. Kai susipykau su visom televizijom, nes pradėjo mane šmeižti.
Turėjau tokią vadybininkę, kuri dirbo televizijoje, ji gaudavo 50 proc. nuo visų mano honorarų, bet nieko nedarė. Nustojau jai mokėti, nutraukiau sutartį. Ir prasidėjo šmeižto kampanija laidoje „Nuodėmių dešimtukas”. Aš rašiau skundus žurnalistų etikos inspektoriui, 6 skundus parašiau, pripažino, kad buvo pažeista ne tik žurnalistinė etika, bet ir paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti mano garbę ir orumą. Bylą perdavė į teismą.
Man paskambino Kristupas Krivickas, jis buvo tos laidos prodiuseris, tokiu nekaltu balsu ėmė prašyti baigti bylą taikos sutartimi. Iš pradžių nenorėjau pasirašyti, skambino dar kokius keturis kartus, berniuką tokį buvo atsiuntęs, žadėjo, kad jei pasirašysiu taikos sutartį, mane nemokai reklamuos televizijoje. Pasirašiau. Ir mane išdūrė. Vietoj to, kad pažadėjo daryti reklamą, jo laidoje „Be komentarų”, kurioje irgi dirbo mano buvusi vadybininkė, man „atsidėkojo” už gėrį.
Susirado mano buvusią sužadėtinę, kuri dėl išsiskyrimo pyko ant manęs, ir ją pakalbino. Ji 15 minučių be sustojimo varė ant manęs juodai. Jie parodė šitą laidą be mano nuomonės. Ir dar buvo antra serija tos laidos. Jie atvažiavo pas mane ir ją atsivežė, paslėpė už namo kampo. Sako, einame, norime dengimus padaryti, o tuo metu iš už kampo išlindo ji. Ir prasidėjo barniai. Žurnalistai laimingi filmuoja. Ir daugiau tų laidų visokių buvo.
Kitą kartą atvažiavę žurnalistai veržėsi į mūsų butą, taip trankė per durų rankeną, kad iškrito varžteliai, mama iškvietė policiją ir meistrą. Žurnalistus iškvietė į apklausą pas tyrėją. Dėl to jie vėl atvažiavo, stovėjo prie namo gal 5 valandas, mes negalėjome išeiti iš namų, mama iškvietė policiją, jie vėl nufilmavo. Aš vėl rašiau skundus žurnalistų etikos inspektoriui. Ir dėl to su visais susipykau.
Su Klaipėdos policija taip pat. Aš padėjau Klaipėdos visuomenininkams, kurie viešai kėlė korupcijos policijoje klausimus, tai mane policija pradėjo sekti, pas mane net kratą darė, paėmė kompiuterį, bet nieko nerado. Tada jie man sukompromituoti pasamdė vieną narkomanę, kuri parašė policijai melagingą skundą, kad neva aš jai spyriau. Policija bemat išplatino pranešimą – „Ostapenko sumušė nėščią moterį”. Tačiau prokurorė ikiteisminį tyrimą nutraukė. Kai tyrimas buvo pradėtas, visos televizijos, visi portalai parašė, o kai tyrimą nutraukė, aš visiems išsiunčiau nuskanuotą prokurorės nutarimą, bet to niekas nepaskelbė. Tai yra, paskelbė tik portalas 15 min.lt ir portalas ve.lt.
Dar policija man žiauriai kerštavo po mano dainos „Prisiminkime Henriką Daktarą” pasirodymo.
Taip, aš nepasiduodu. Pagal Zodiaką esu Šaulys ir Drakonas, abu ugnies ženklai.
Su visom išsiskirdavau. Nežinau, kodėl. Dauguma buvo vyresnės. Man patinka vyresnės moterys. Su viena Vilniuj gyvenau, jis pasakė, kad susitiko savo buvusį vyrą, su manim nebenori gyventi. Naktį pradėjo skandalinti, aš naktį iš jos išvažiavau, jos bute Žirmūnuose gyvenau. Ji antkapiais prekiavo. Ta mano sužadėtinė norėjo su „Drąsos kelio” partija eiti į Seimą, ji su manim filmavosi, pagalvojau, jog gal nori manim pasinaudoti… Matyt, charakteriai nesutampa. Dabar irgi draugės neturiu. Esu laisvas vyras.
(Tyli) Geriau aš jums papasakosiu vieną atsitikimą, kaip mane praėjusią vasarą kažkas nufilmavo ir nufotografavo, einantį per miestą su maikute ir kelnaitėm. Tą vaizdelį iš interneto pasiėmė ir išplatino „Kakadu” ir portalas alfa.lt. Jie man nepaskambino, nepaklausė, kodėl aš taip apsirengęs ėjau. O savo skunde žurnalistų etikos inspektoriui aš nurodžiau visas aplinkybes.
Aš buvau vasarą pliaže, vienas. Pliaže aš būnu su maikute, kad pečiai per daug neįdegtų. Išgėriau alaus, šalto, kaip ir dauguma kad daro pliaže. Su kažkuo užsišnekėjau, truputį toliau nuėjau. Grįžtu – nėra mano rūbų. Nei kedų, nei džinsų. Džinsuose mano mobilus telefonas, piniginė. Nėra kam paskambinti, be pinigų niekas neveža namo. Tai ir ėjau basas per visą miestą po maikutės namo. Nufilmavo, įdėjo. Nepasidomėjo, nepaskambino, kokios priežastys.
Nerašiau pareiškimo, nes aš su policija juk kovos stadijoje, skundo juk nerašysi savo priešui. Be to, niekas ir neieškotų ir nieko nerastų.
Nežinau, jūs juk mano girtumo netikrinote? Manau, kad aš geriu nei daugiau nei mažiau, kaip ir dauguma lietuvių. Tiesiog į mane visi žiūri pro padidinamąjį stiklą. Aš pastoviai matau, kaip žmonės savaitgaliais daro laivus (gyvai transliuoja – aut pst.) Žmonės daro laivus girti. Pusė Lietuvos geria. Visi girti – ir moterys girtos, ir vyrai girti, ir jauni, ir seni. Kai pradeda nuo penktadienio vakaro gerti, taip ir geria. Ir taip – kiekvieną savaitgalį. Aš tai viešai laivuose nevartoju alkoholio. Tai šitą klausimą reikia užduoti ne man, o visai tautai.
Uždirbu. Darau video sveikinimus. 15 eurų kainuoja vienas video sveikinimas, per mėnesį vien iš jų uždirbu apie 1000 eurų. Žmonės žino, kad darau labai gražius sveikinimus, pats visą tekstą sugalvoju, tekstą išmokstu atmintinai, pats charizmatiškai su visa vaidyba įrašau, nuo savęs taip pat pridėdamas palinkėjimą. Taip pat darau paslėptas reklamas, daugelis nesupranta, kad tai paslėpta reklama, galvoja, kad tai tiesiog koks nors mano prikolas. Žodžius irgi pats toms reklamoms sugalvoju. O gaminti moku nuo vaikystės, nuo paauglystės. Kai man buvo 12 metų, vaikščiojau į kulinarų kursus ir net tortus dariau, bet jau pamiršau.
Žinoma. Per vakarą atlieku 20 dainų, pravedu visą vakarėlį, per pertraukas mano garso operatorius pats dainuoju. Jis irgi geras dainininkas, tik nežinomas. Iš tų pinigų aš moku ir jam. Jei sumažinčiau kainą, tų vakarėlių turėčiau kur kas daugiau. Daugelis siūlo 250, 300 eurų, bet aš nesutinku. Mane samdo ne tik Klaipėdoje ar Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dainavau Anglijoje, Ispanijoje. Dabar kviečia į Daniją. Valensijoje pakvietė koncertuoti prieš Kalėdas lietuviams. Man ir mano mamai nupirko lėktuvo bilietus ten ir atgal, pasitiko aerouoste, visur vežiojo, išnuomavo apartamentus, kur buvo pripildytas šaldytuvas įvairiausio brangaus maisto ir gero ispaniško vyno bei sumokėjo tūkstantį eurų. Užsakovai teigė, jog mane pakvietė vien tik dėl naujojo mano hito„Pūtė, pūtė, pūtė„. Jis per 9 mėnesius tapo megahitu. Vakarėliuose šią dainą prašo pakartoti po 4 kartus.
Nežinau. Taip patogiau. Žmonos neturiu, vaikų neturiu. Čia gyvenu nuo 1978 metų, visus rajone aplinkui pažįstu.
Na, faktas tas, kad iki šiol koncertuoju.
Ne, niekas. Dabar mane visi šaukia Maestro. Pasižiūrėkit į mano feisbuką, į komentarus, į mane dabar absoliučiai visi kreipiasi Maestro.
Maestro iš italų kalbos verčiant mokytoją reiškia. Ko moko mus Ostapenko?
NEVEIDMAINIŠKUMO….ATVIRUMO..CHARIZMOS…
AMŽINĄJĮ ATILSI MAESTRO