Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-03-13 |
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai, sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.
A. Šimonis (pirmas kairėje) „Žvaigždžių operos“ premjerai skirtos spaudos konferencijos metu. Palmiros Mart nuotr.
Tiesiog norėjosi kažko radikaliai naujo scenovaizdyje, kostiumuose, personažų įvaizdžiuose – to, ko tuo metu lietuviškame teatre vaikams dar nebuvo. Konceptualių sprendimų paieškos, siekiant naujos estetikos, buvo ilgos.
Piešiant „Bulvinės pasakos“ kostiumus nutiko tokia istorija. Sukurtus eskizus rodžiau savo mamai – jai buvo įdomu ir smalsu, į ką viskas išvirs. Deja, premjeros ji nebesulaukė… Mintyse pasižadėjau šį savo darbą dedikuoti jai. Kai vėliau šį spektaklį nominavo ir įvertino „Auksiniu scenos kryžiumi“, džiaugsmą ir palaikymą tarsi pajutau iš dangaus – ten, kur jau buvo mano mama.
Manau, šiuolaikiniams vaikams teatre svarbesni bei aktualesni ne nuotykiai, o santykiai tarp veikėjų, jų emociniai ir psichologiniai ryšiai.
Net nežinau. Turbūt ne, nes nesu linkęs žvalgytis atgal.
Virš šimto. O prasidėjo nuo ketvirto kurso peržiūrų, į kurias atėjo režisierius Jonas Vaitkus ir, peržiūrėjęs darbus, pasiūlė dirbti prie naujai statomo spektaklio.
Su šia profesija susigyvenau, todėl dėl pasirinkimo ar gyvenimo būdo jau seniai nekvaršinu sau galvos.
Man svarbiausia rasti netikėtą sprendimą, kuris „užkurtų“ būsimo spektaklio kūrybinį procesą, o visa kita – antraeiliai dalykai. Nors geras finansavimas niekad netrukdo.
Klaipėdoje daugiau oro.
„Žvaigždžių opera“, Klaipėdos muzikinio teatro nuotr.
…horizontas, kai vanduo susilieja su dangumi ir nesimato nei kraštų, nei ribų.
Meilė muzikai, poezijai ir erdvei.
Viskas priklauso nuo bendro idėjinio sprendimo, kokį spektaklį statome. Kartais statiška ir nefunkcionali scenografija irgi gali turėti keistą, netikėtą, įtaigų poveikį.
Man artimesnė tradicinė teatro dėžutė, teatras su prosceniumu. Tačiau netikėtos erdvės išprovokuoja netikėtus sprendimus.
Scenografija ir technologijos jau yra tarsi sinonimai, be jų niekaip.
Į aplinkinių nuomones įsiklausau, o lemiamą ir nebūtinai kompromisinį sprendimą priimu pats.
Anksčiau tai būdavo labai svarbu, tačiau dabar tapo vertingesnė žiūrovų reakcija, jų atsiliepimai, kritika ir palaikymas.
Piešimas, tapyba.
Ir vienas mūšio lauke – karys (juokiasi).
INFORMACIJA
Artūras Šimonis gimė 1976 m. Kaune. 2000 m. baigė scenografijos studijas Vilniaus dailės akademijoje (magistro laipsnis). 1999 m. stažavosi Estijos dailės akademijoje, 2000–2001 m. – Švento Martino koledže Londone. 2001–2004 m. studijavo Vilniaus dailės akademijos doktorantūroje. Kuria scenografiją ir kostiumus teatro spektakliams.
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kurti pastatymai: „Paryžiaus katedra“ (2005) – scenografas, „Šikšnosparnis“ (2006) – scenografas, „Bulvinė pasaka“ (2007) – scenografas, kostiumų dailininkas, „Vienos kraujas“ (2008) – scenografas, „Veronika“ (2009) – scenografas, šviesų dailininkas, „Makaronų opera“ (2014) – scenografas, kostiumų dailininkas, „Žvaigždžių opera“ (2018) – scenografas, kostiumų dailininkas.
Parašykite komentarą