Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-03-06 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Trečiadienio rytą Klaipėdos universitete (KU) pasirašyta sutartis, pagal kurią šiai švietimo įstaigai laikinai saugoti ir atlikti tyrimus dr. Vilimantas Zablockis perdavė 12 priešistorių radinių, 1977-1991 m iškastų šalia Ariogalos, prie Dubysos esančiame karjere.
Dr. Vilimantas Zablockis 1977-1991 m. vadovavo tuometinio ATMP kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimo „Granitas” Ariogalos cecho Dubysos karjerui. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Tuo metu buvo tiesiama autostrada Vilnius-Klaipėda ir reikėjo daug statybinės medžiagos. Geologai buvo radę daug išteklių Dubysos baseine, prie Ariogalos. Įsidarbinau naujai sukurtoje organizacijoje, buvau paskirtas karjero viršininku. Iš pradžių buvo kasama ekskavatoriais, ir labai galingais, kaušų talpa siekdavo iki 2,5 kubo. Galiausiai buvo pereita prie hidromechanizuoto būdo, kai pradėta kasti žemiau vandens lygio – buvo pastatyta žemsiurbė. Kartą kitą praeinant pastebėjau ant konvejerio tai vieną, tai kitą iš tų radinių. Bebraidydamas po žemsiurbės suplautas krūvas irgi rasdavau šį bei tą. Šitie eksponatai buvo pakeliami iš didelės gelmės – 5-8 metrų. Pažymėdavau radinio vietą kalnakasybos dokumentuose. Visi tie radiniai nuolat buvo ant mano kabineto palangės, bet niekam jų neprireikė, kol galiausiai užsiliko pas mane”, – pasakojo V. Zablockis, nusprendęs eksponatus laikinai perduoti būtent KU, su kurio rektoriumi Artūru Razbadausku jį sieja jau daugiau nei 20 metų trunkanti pažintis.
Visi radiniai buvo iškasti tuometinio ATMP kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimo „Granitas” Ariogalos cecho Dubysos karjere.
KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius doc. dr. Vasilijus Safronovas sakė, kad jų įstaiga nėra saugykla, kuri galėtų juos visą laiką saugoti, tad bus siekiama atlikti mokslinius tyrimus.
„Tiksliai indentifikuoti visų radinių kol kas negalime, galime tik konstatuoti, kad jie tikrai turi vertę mokslui ir pateiks daug atsakymų. Jei patys negalėsime ko nustatyti atlikdami tyrimus, siųsime juos į kitas laboratorijas ir tyrimai atsakys į daugybę klausimų, kurie gali kilti – ir apie datavimą, ir kam jie buvo skirti. O kol kas galime tik spekuliuoti”, – sakė V. Safronovas.
Archeologas Tomas Rimkus, jaunesnysis šio instituto mokslo darbuotojas sakė, kad daugumą radinių sudaro biologinė medžiaga, bet ji sako daug ką ir archeologams bei padeda „nupiešti labai ankstyvos priešistorės paveikslą”.
„Yra keturios mamuto ilčių dalys. Pagal jų spalvą formą, panašu, kad čia turėtų būti bent dviejų atskirų gyvūnų iltys. Yra trys, mano manymu, neapdirbti elnių ar šiaurės, vėlesnių poledynmečio, elnių ragų fragmentai. Yra iš tauriojo elnio kaulo pagamintas kirvis-kaplys, akmenys nulūžę, tad sunku pasakyti, kokia buvo galutinė jo forma. Pagal tipologijas bei analogijas ir Lietuvoje rastus radinius datuotinas viduriniuoju akmens amžiumi, mezolitu, apie 9-5 tūkstančių metų prieš Kristų”, – pasakojo archeologas.
Tarp radinių, pasak jo, yra masyvaus briedžio rago fragmentas, du dantys. Iš pirminės apžiūros vienas, ko gero, yra priskirtinas arkliui, kitas – galvijui. Ir yra įmovinis ietigalis, pagamintas iš geležies, naudotas geležies amžiuje.
„Manau, kad dauguma šių radinių buvo sunešti paskutinio ledyno, nes tokių kultūrinių akmens amžiaus sluoksnių Lietuvoje kol kas neturime. Tačiau manau, kad archeologinis radinys, įrankis gali būti ir neatneštas. Manau, kad šalia Dubysos yra buvusi mezolitu datuojama gyvenvietė”, – sakė T. Rimkus.
INFORMACIJA
Kolekcijos radinių sąrašas:
1) Nr. 1. Mamuto ilties fragmentas, rastas kasant žvyrą hidromechanizuotu būdu iki 8 metrų gelmėje.
2) Nr. 2. Žvėries rago fragmentas, galimai briedžio, rastas kasant žvyrą ekskavatoriumi, pakopos aukštis iki 5 metrų.
3) Nr. 3. Mamuto ilties fragmentas, rastas kasant žvyrą hidromechanizuotu būdu iki 8 metrų gelmėje.
4) Nr. 4. Žvėries danties fragmentas, rastas kasant žvyrą hidromechanizuotu būdu iki 8 metrų gelmėje.
5) Nr. 5. Žvėries danties fragmentas, rastas kasant žvyrą hidromechanizuotu būdu iki 8 metrų gelmėje.
6) Nr. 6. Mamuto ilties fragmentas, rastas kasant žvyrą hidromechanizuotu būdu iki 8 metrų gelmėje.
7) Nr. 7. Žvėries rago fragmentas, galimai elnio, rastas kasant žvyrą hidromechanizuotu būdu iki 8 metrų gelmėje. Radinys įdomus, nes jame yra įpjova padaryta kažkokiu įrankiu, kad būtų lengviau nulaužti ragą.
8) Nr. 8. Žvėries rago fragmentas, galimai elnio, rastas kasant žvyrą hidromechanizuotu būdu iki 8 metrų gelmėje. Radinys įdomus, nes jame yra 2 cm gręžtinė kiaurymė koto tvirtinimui. Įrankis matomai buvo naudojamas, nes priekinė jo dalis yra nudilusi.
9) Nr. 9. Strėlės antgalis, rastas kasant žvyrą ekskavatoriumi, pakopos aukštis iki 5 metrų.
10) Nr. 10. Mamuto ilties fragmentas, rastas kasant žvyrą hidromechanizuotu būdu iki 4 metrų gelmėje.
11) Nr. 15. Žvėries rago fragmentas, galimai elnio, rastas kasant žvyrą hidromechanizuotu būdu iki 8 metrų gelmėje.
12) Nr. 16. Žvėries rago fragmentas, galimai elnio, rastas kasant žvyrą hidromechanizuotu būdu iki 8 metrų gelmėje.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”72809,72810,72811,72812,72813,72814,72815,72816,72817,72818″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]
Parašykite komentarą