Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2019-02-28 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdos apygardos prokuroras Saulius Galminas rankų nuleisti nežada: nors apeliacinės instancijos teismas ketvirtadienį atmetė jo skundą, kuriuo siekta realios laisvės atėmimo bausmės vienam iš sukčių, teismo sprendimą jis žada skųsti jau kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro ir vieno nuteistojo skundus, juos atmetė, palikęs galioti 2018 m. liepos mėn. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo sukčiavimo byloje žinomos dainininkės Mios vyras, buvęs klaipėdietis Nerijus Antanavičius bei palangiškiai Simonas Paulauskas ir Darius Petrutis buvo nuteisti lyginėmis laisvės atėmimo bausmėmis, o Artūrui Jonui Venslauskui buvo skirta reali 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Dar prieš pagarsinant teismui savo sprendimą, prokuroras S. Galminas žurnalistams sakė, jog jei jo skundas bus atmestas, jis būtinai teiks kasacinį skundą N. Antanavičiaus atžvilgiu. Prokuroro teigimu, šis žmogus negerbia įstatymų – esą jis daugybę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau baudų nė karto nemokėjo. Jos, prokuroro žiniomis, siekia apie 3000 eurų. Be to, N. Antanavičius skelbiasi neturįs jokio turto, nors važinėja brangiu automobiliu, nėra sumokėjęs baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos ir kt. S. Galmino žiniomis, jis neprisideda ir prie savo vaikų išlaikymo. Prokuroro nuomone, tokiems nuolatiniams įstatymų pažeidėjams nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo.
Po Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, kurį išklausė tik prokuroras ir būrys žurnalistų, S. Galminas jau kiek švelniau kalbėjo apie galimybę jį skųsti kasacine tvarka – esą reikia išnagrinėti teismo argumentus, kurių pagarsinta nebuvo. Teismas paskelbė tik rezoliucinę sprendimo dalį, konstatavęs, kad pirmos instancijos nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
INFORMACIJA
Minėta grupė asmenų buvo kaltinami tuo, kad 2017 m., pasinaudoję svetimų žmonių banko kortelėmis bei įsigiję vienos įmonės akcijų, bandė apgauti banką bei mobiliojo ryšio bendrovę, bet grobis nebuvo didelis – tik 8000 eurų. Mat vėliau bankas sąskaitas užblokavo, kilus abejonėms dėl operacijų teisėtumo. Dar 900 eurų žalą dėl jų neteisėtų veiksmų patyrė mobiliojo ryšio bendrovė.
Sukčių gauja bandė atlikti ir kitas neteisėtas operacijas už beveik 38 tūkstančius eurų, tačiau bendrininkams savo nusikalstamo kėsinimosi užbaigti nepavyko, nes bankui tai irgi pasirodė įtartina.
Kaltinamieji, išskyrus A. J. Venskauską, už šias nusikalstamas veikas atsipirko lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis. N. Antanavičiui bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, jam skirta 800 eurų bauda bei nurodyta sumokėti daugiau kaip 900 eurų į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
D. Petručiui ir S. Paulauskui į šį fondą skirta sumokėti po 600 eurų.
Be to, pirmos instancijos teismas tenkino bankų ir mobiliojo ryšio operatoriaus civilinius ieškinius: nuteistieji bendrovėms turėtų atlyginti beveik 10 tūkstančių eurų padarytą žalą.
Ketvirtadienį, atmetęs prokuroro ir A. J. Venskausko skundus, Klaipėdos apygardos teismas pirmos instancijos nuosprendį paliko nepakeistą. [/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_video link=”https://www.youtube.com/watch?v=ItmMUAZujKA&feature=youtu.be”][/vc_column][/vc_row]
Parašykite komentarą