Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2018-11-22 |
Visi norintys pabandyti ir išmokti verpti rateliu kviečiami gruodžio 1-2 dienomis atvykti į Klaipėdos etnokultūros centrą. Čia ne tik bus mokoma verpti, bet ir dirbtuvių pabaigoje bus surengtas „Verpėjų orkestro“ performansas.
Verpimo ratelis, įprastas buities įrenginys vilnai ir linams verpti, nenaudojamas jau daugiau kaip pusę amžiaus, tačiau daugelio senų namų palėpėse rateliai išliko, pagarbiai padėti jau mirusių savininkių. Rateliai yra sumanūs įrenginiai, dažniausiai gerai veikiantys iki šiol, todėl galim būtų juos ir dabar naudoti pagal paskirtį, jei tik būtų poreikis.
Pranešama, kad orkestro „repeticijos“ vyks pasikvietus moteris, dar atmenančias jaunystės įgūdžius, kuriuos perduos dirbtuvių bei performanso dalyviams. Kiekvienas ratelis turi savo unikalų skambesį, girgždesį, toną, ritmą. Susibūrus į orkestrą (iki 15 dalyvių) iš mikrofonais įgarsintų ratelių bus bandoma sukurti spalvingai ramią garsų tėkmę.
„Verpėjų orkestro“ performansas – dirbtuvių užbaigtuvės vyks sekmadienį, gruodžio 2 d. 16.00 val.
„Ramus, įtraukiantis, meditatyvus darbas verpimo rateliais ir jų skleidžiami magiškai intensyvūs garsai sudarys kontrastą, kuriuo siekiu dalyvius ir žiūrovus ne panardinti į romantišką praeities nostalgiją, bet sukurti terpę susimąstymui apie aplinkosaugos ir kitas ekologines problemas“, – sako projekto idėjos autorė Laura Garbštienė.
Norintiems dalyvauti vilnos verpimo dirbtuvėse būtina registruotis iki lapkričio 28 d. Registracija tel. (8 46) 310022 arba el.p.: rita.sukiene@etnocentras.lt
Dalyvių skaičius ribotas. Neturintiems savo verpimo ratelio, patariama jo paieškoti pas gimines ar kaimynus. Jei nesate tikri dėl ratelių būklės, susisiekite iš anksto.
„Verpėjų orkestras” yra 2017 metais Marcinkonių seniūnijoje Varėnos rajone vykusio projekto „Verpėjos“ tęsinys.
Laura Garbštienė (g. 1973 m. Vilkijoje). Nuo 2013 m. gyvena ir kuria Šklėrių kaime Varėnos rajone. Kuria video, instaliacijas, fotografijas, atlieka akcijas ir performansus, dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Menininkės kūriniai pristatyti Šiuolaikinio meno centro Vilniuje parodose, galerijoje „Vartai“, Prahos šiuolaikinio meno bienalėje, Liverpulio bienalėje, o prestižiniame Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje (Vokietija) „Filmas apie nežinomą menininkę“ įvertintas specialiu žiuri paminėjimu ir FIPRESCI prizu. Remdamasi šalies, kurioje reziduoja, kultūriniu palikimu ar stereotipais Laura Garbštienė kuria fiktyvius personažus, kuriais tampa pati autorė, veikiančius įsivaizduojamose, nekasdieniškose, „nepatogiose“ situacijose. Pastarųjų metų kūriniais, pritaikydama gyvenimo miške išlikimo taktiką, L. Garbštienė kuria naujas strategijas menininkui, gyvenančiam meno pasaulio periferijoje.
Parašykite komentarą