Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-09-04 |
Rugsėjo 13–20 d. Klaipėdoje vyks XII Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“, šiemet įvairiose miesto erdvėse gvildensiantis išsilaisvinimo temą.
Anot festivalio organizatorių, tema padiktuota pasaulyje vykstančių geopolitinių procesų, o galbūt kiekvieno iš mūsų nuolatinės vidaus kovos ir ieškojimų. Būtent apie tai kalba kūrėjai naujojo cirko, performanso ar šiuolaikinio šokio projektuose.
Spektaklio „Somos” akimirka. Sylvain Frappat nuotr.
Šiųmetinį festivalį atidarys klaipėdiečiams jau pažįstamos trupės „El Nucleo“ (Kolumbija/ Prancūzija) naujojo cirko spektaklis „Somos“ (iš ispanų kalbos „Esame“).
„Šiandien gyvename susiskaldžiusiame pasaulyje, kuriame kiekvienas iš mūsų bando sustiprinti ar net įtvirtinti savo tapatybę, kad pateisintų savo egzistavimą. Pasaulyje, kuriame žodis „laisvė“ reiškia skirtingus dalykus, priklausomai nuo to, ar esame gimę Paryžiuje, Kabule ar Bogotoje“, – sako spektaklio autoriai ir atlikėjai Wilmer Marquez ir Edward Aleman.
Kartu su kolegomis ir vaikystės draugais akrobatai kviečia į spektaklį Klaipėdos koncertų salėje apie mūsų santykius, pasitikėjimą vienas kitu ir net metaforišką egzistencijos klausimą.
Su futuristinio pasaulio vizija kvies susipažinti trupė „Okarukas“ (Lietuva/ Prancūzija). Keliolika metų užsienyje gyvenanti lietuvių kilmės menininkė Sakurako savo kūryboje apjungia šiuolaikinio šokio, baleto, hip-hop’o ir butō technikas su elektronine muzika. Spektaklyje „Bejausmis“ autorė klausia, ar kada esame suabejoję savo tikrovės prigimtimi? Ar atskiriame, kas yra tikra, o kas tik iliuzija?
Kultūros fabriko Kino salėje festivalio metu lauks speciali, nemokama trumpų šokio filmų programa, sudaryta iš geriausių Tarptautinio Bukarešto šokio filmų festivalio (TBŠFF) darbų. „Keistybių amžius“ – tai koncepcija, kuri tapo TBŠFF atrankos kriterijumi, sudarant unikalią trumpų šokių filmų programą, siūlančią grįžti į natūralią ar „techno-siurrealistinę“ išraiškos formas.
Festivalio pabaigai numatomas prancūzų trupės „La Main de l’homme“ naujojo cirko spektaklis „Humanoptère“, kurį žiūrovai išvys kultūros centre Žvejų rūmai. Vienas ryškiausių Prancūzijos žonglierių Clément Dazin spektaklyje kuria mikro bendruomenės prototipą, teigdamas, jog „egzistuoja ryšys tarp žongliravimo veiksmo absurdo ir rutinos, slypinčios kasdieniame darbo procese”.
„Noriu pabrėžti absurdiškumą, dėl kurio kasdienis darbas labiau primena kančią nei išsilaisvinimą. Ar mūsų atliekamos užduotys yra kelias į išsilaisvinimą?“, – klausia C. Dazin.
Apie išsilaisvinimą, tik jau vidinį, pasakoja ir choreografas bei atlikėjas Marek Menšík. Pasitelkdamas Čekijos žydų poeto Jíří Orten gyvenimą ir kūrybą, šokio spektaklyje „Du arba dešimt“ jis atsigręžia į mirtį ir vienatvę, kurios abi gali mokyti mus gyventi.
Gausiais apdovanojimais įvertintas Čekijos šiuolaikinio šokio trupės „VerTeDance“ ir muzikos ansamblio „Clarinet Factory“ jungtinis spektaklis „Korekcija“ taip pat atsigręžia į vidinės laisvės trapumą. Teatrinių ir choreografinių elementų bei subtilaus humoro dėka spektaklio komanda (režisierius Jiří Havelka) teigia, kad laisvės siekimas dažnai susijęs su praradimais, nes esame lydimi baimės priimti sprendimus. Tai sąlygoja patogumo, atsipalaidavimo, artumo ir atsidavimo, net laimės jausmo suvaržymus. Šis spektaklis – tai ir paties festivalio ribų išlaisvinimas, nes
pirmąkart festivalio istorijoje peržengiama geografines ribas ir prisistatomas ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje.
Tuo tarpu lietuvių kūrėja Greta Grinevičiūtė mono spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ analizuos moters laisvės ribas. Į vieną sūkurį supindama autobiografinį pasakojimą, televiziją, kiną, literatūrą, teatrą, šokį, kadaise tėčio klausytą muziką ir fantazijas, atlikėja kvestionuoja nuolatinį moters, ieškančios kelių į meilę ir bendrystę, sugrįžimą į ten, kur tarpsta gerai pažįstama vienatvė. Čia, savo erdvėje, kamuojama vidinių prieštaravimų, aplinkos lūkesčių ir savo asmeninių aistrų neatitikimo, ji stengiasi kurti savo gyvenimą.
Rumunų trupės „Tangaj Dance“ šokio, instaliacijos ir muzikos spektaklis „Priešingas kūnas“ šiemet buvo įtrauktas į vieno svarbiausių kylančių kūrėjų šokio tinklo „Aerowaves“ programą „Twenty18 Artist“. Spektaklio choreografė Simona Deaconescu yra gavusi Europos tinklo „DanceWEB” stipendiją, o 2016 m. Nacionalinis šokio centras ją apdovanojo garbės ženklu už indėlį į šiuolaikinio šokio sklaidą Rumunijoje, ypač už naujų tendencijų plėtrą. Naujasis jos spektaklis grindžiamas destrukcijos ir dekūniškumo pastangomis. Video, tekstas ir muzika dekonstruoja ir perkuria judesio erdves, akcentuodamas nuolatinę kūno transformaciją į erdvę ir atvirkščiai. Čia visi elementai gali būti traktuojami kaip amžino judėjimo dalelės.
Išlaisvintą optinę iliuziją regima ir vienos svarbiausių Danijos šiuolaikinio cirko trupių „Rapid Eye“ spektaklyje „Mėnulio iliuzija“. Žonglieriai Samuel Gustavsson ir Petter Wadsten atskleidžia įstabią vizualumo, muzikinės magijos ir užburiančio žaismingumo visumą, kurią sustiprina išskirtiniai elektronikos muzikanto Bjørn Svin ritmai.
Šiųmetinę festivalio programą papildo keletas seminarų. Tarp jų – vieno svarbiausių Slovėnijos rašytojų, dramaturgų, teoretikų ir šiuolaikinio šokio bei teatro istorikų Roko Vevaro šiuolaikinių scenos menų kritikos seminaras.
Į kūrybinį šokio seminarą profesionalams ir bendruomenei pakvies Ispanijoje gyvenanti lietuvių choreografė Ugnė Dievaitytė, festivalio dalyviams pažįstama iš pernai rodyto spektaklio „Female“.
Viena iš Bukarešto tarptautinio šokio filmų festivalio steigėjų ir meno vadovių – Simona Deaconescu, dalinsis praktine šokio filmo kūrimo patirtimi, supažindins dalyvius su kūno ir aplinkos bei konkrečios ir skaitmeninės tikrovės santykių analize.
Su visa festivalio programa galima susipažinti čia.
Festivalį organizuoja Menininkų grupė „Žuvies akis“.
Parašykite komentarą