Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2018-08-17 |
Dar pavasarį Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė konkursą-apžiūrą „Gražiausios 100-mečio sodybos“, kurią inicijavo vicemerė Rūta Cirtautaitė.
Konkurse galėjo dalyvauti Savivaldybės vienkiemių, kaimų, miestelių, miestų sodybų savininkai, turintys sodybas, kurioms 50 ir daugiau metų. Norą dalyvauti konkurse galėjo išreikšti patys sodybų šeimininkai, dalyvių kandidatūras siūlė ir kaimo bendruomenės, seniūnijos, pavieniai asmenys.
„Gyventojai noriai atsiliepė į kvietimą dalyvauti konkurse – sulaukėme net 85 sodybų nuotraukų! Rinkdami gražiausias sodybas didelį dėmesį skyrėme kraštovaizdžio kūrimo tradicijų puoselėjimui, t. y. tradiciniams želdynams, dekoratyviniams augalams, taip pat – etnografinių elementų saugojimui sodybose, mažajai architektūrai. Konkurso metu pavyko atrasti sodybas, kurioms jau daugiau nei 200 metų, kurios turi išliekamąją istorinę vertę. Norisi padėkoti seniūnams, kurie padėjo atrasti gražiausias sodybas ir pasveikinti žmones, kurie puoselėja savo namus, jų aplinką. Ypač daug dėmesio šiam konkursui skyrė ir daugiausiai gražiausių sodybų savo seniūnijoje rado Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė, Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, Priekulės seniūnijos apželdinimo specialistė Loreta Dvaržeckienė, Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė bei Vėžaičių seniūno pavaduotojas Alvydas Mockus“, – pranešime spaudai cituojama rajono mero pavaduotoja R. Cirtautaitė.
Iš 85 dalyvių buvo išrinkta 10 gražiausių rajono 100-mečio sodybų, kurias puoselėja:
Na, o 10-oji gražiausia 100-mečio sodyba pripažintas Ingos Reliugaitės ir Rolando Rimgailos vienkiemis. (Klausmylių viensodis, Sendvario seniūnija).
Jie savo lėšomis tvarko Jono Birškaus sodybos namą, įtrauktą į Kultūros vertybių registrą ir 2018 m. pripažintą valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui. Šiandien visi norintieji savininkų dėka gali gėrėtis šia sodyba. Gyvenamasis namas yra ryškus Rytprūsių XIX a. II pusės–XX a. pradžios mūrinės architektūros tradicijų pavyzdys.
„Prieš keletą metų stebėjome, kaip J. Birškaus sodyba merdėjo, bet Savivaldybė negalėjo nieko padaryti, nes tai – privati nuosavybė, o savininkai į tai nekreipė dėmesio. Privačią sodybą vagys nešiojo kone po plytą. 2013 m. J. Birškaus sodybos namas pagaliau tapo paveldosaugos objektu. Sodybos savininkai vis keitėsi, tačiau tai, ką matome šiandien – Ingos Reliugaitės ir Rolando Rimgailos nuopelnas. Vos per 3 metus J. Birškaus sodybos savininkai sugebėjo prikelti autentišką statinį naujam gyvenimui – tai nepaprastas darbas, kuris turi didelę išliekamąją vertę“, – sako R. Cirtautaitė.
Išskirtinio dėmesio sulaukė ir Šakinių kaime esanti sodyba, buvusi Šakinių mokykla (nuotr).
Ant jos esantys žydiški ženklai buvo tikras atradimas paveldosaugininkams ir istorikams. Svarstoma, kad reikėtų atlikti paveldosaugos tyrimus, kurie išaiškintų, kodėl šis pastatas taip pažymėtas, kokios jis istorinės vertės.
Gražiausių 100-mečio sodybų savininkus sveikino bei energijos ir kantrybės puoselėjant aplinką be mero pavaduotojos linkėjo administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Tarybos nariai, kiti rajono administracijos darbuotojai.
INFORMACIJA
Jonas Birškus (1870–1959) – žymus Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, kultūrininkas, bibliofilas, tautosakininkas, prisidėjęs prie Lietuvos kultūrinio ir politinio sąjūdžio, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimo. Jo sodyba iki karo buvo savotišku Klaipėdos apylinkių lietuviškos kultūros skleidimo centru.
Parašykite komentarą