Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-07-31 |
Nors ir kalbama apie tarpusavio supratimą, ne tik Klaipėdos savivaldybė reiškia įvairias pastabas bei norus Uosto direkcijai, baigiančiai rengti bendrąjį uosto planą, bet ir uostininkai turi pastabų dėl analogiško miesto rengiamo dokumento, kuri ketinama patvirtini arba šių metų gale, arba 2019-ųjų pradžioje.
Tai paaiškėjo antradienį vykusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdžio metu.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pasak miesto bendrojo plano rengėjų – UAB „Urbanistika“ – atstovo architekto Sauliaus Motiekos, dabartinė jo koncepcija yra parengta atsižvelgiant ir į uosto bendrojo plano sprendinius, ir į vadinamąjį dalykinių sąlygų sąvadą, kurį Savivaldybė pateikė Vyriausybei.
Visgi išlieka ir esminių skirtumų tarp abiejų planų – miesto bendrajame plane numatoma siūloma daugiau potencialių priėjimo prie marių galimybių nei uosto dokumente, taip pat nesutampa šiaurinio išvažiavimo iš uosto kelių vaizdavimas.
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, pristačiusio uostininkams minėtąjį sąlygų sąvadą, Aplinkos ministerija jau atsakė, kad esą netikslinga keisti Pajūrio zonos įstatymo, nors premjero darbo grupėje buvo kalbama kitaip.
„Šis klausimas nejuda, nors kalbame apie protingą urbanizaciją ir galimybę kompensuoti žmonėms, kurie visą gyvenimą gyveno prie jūros. Negirdime ir konkrečių „Lietuvos geležinkelių” sprendinių dėl centrinės geležinkelio stoties apimčių mažinimo. Turėtų matytis rimti perspektyviniai geležinkelių planai. Nejuda iš vietos ir miesto ribų praplėtimo klausimas”, – teigė S. Budinas.
Anot jo, geriau reikalai juda Nemuno gatvėje, kur jau netrukus turėtų prasidėti derybos dėl 113 ir 133 namuose gyvenančių žmonių iškeldinimo.
„Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Mantas Bartuška teigė, kad per centrinę stotį važiuojančių sąstatų srautai turėtų apmažėti įgyvendinus Anglinės kelyno rekonstrukcijos projektą, tačiau maksimaliai tai gali įvykti tik įgyvendinus Pauosčio kelyno plėtrą, kuri jau yra siejama su giliavandenio uosto atsiradimu.
„Ten, kur įmanomi dalykai, jie tikrai bus padaryti, tačiau kai kurie dalykai liečia ir kitas savivaldybes, jie yra objektyviai sunkūs”, – apie procesų dėl miesto dalykinių sąvadų eigą sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kai meras išsakė pastebėjimus dėl galimo pasyvumo.
Tuo metu buvęs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) vadovas Audrius Pauža teigė, kad miesto numatoma galima dalies šios kompanijos nuomojamos teritorijos konversija kelia „didelę konfliktinę situaciją”.
„Po tuo yra paslėpti ypatingi STR reglamentai, kurie stabdys uosto plėtrą, o juk dabar dar valstybė šioje vietoje investuoja 21 milijoną – statoma krantinė, prie kurios bus didžiausias gylis uoste. Tai įmonės veiklos apribojimas, bus iššaukta negatyvi teisinė ir ekonominė kolizicija. Viena įmonė padaroma įkaitu. Jei neleis vykdyti veiklos, kiti klaus, kodėl nevykdomi įsipareigojimai ir galbūt norės perimti žemę”, – teigė A. Pauža.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Anot jo, miesto planuojamas šiaurinis išvažiavimas irgi kertasi su detaliuoju įmonės teritorijos planu.
„Įmonė negalės vykdyti normalios uostinės veiklos. Visas Žiemos uostas turėtų ir toliau būti uostinė teritorija, nes kitaip bus pažeisti teisėti lūkesčių ir įmonei teks ginti savo teises”, – sakė A. Pauža, anot kurio, miesto rengiama koncepcija jau yra apskųsta Statybos inspekcijai.
Reaguodamas į tai, Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas teigė, kad „niekas niekur „Klasco” nekrausto, niekas jos nenori nupirkti”.
„Čia tik numatoma galimybė, bet nekvestionuojama, kad tai uosto teritorija”, – teigė K. Macijauskas, kartu klausęs, kodėl uostininkai prieštarauja dėl miesto planų tiesti Švyturio gatvės tęsinį, nes tai yra vidinis miesto klausimas.
Atsakymas į profesoriaus Vytauto Paulausko klausimą, kada miestas ketina ateiti į braižomas konversines teritorijas, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad tai būtų daroma tik tada, kai bendrą sutarimą pasiektų miestas, operatorius ir Uosto direkcija.
Uosto plėtojimo taryba balsų dauguma pritarė miesto bendrojo plano koncepcijai, bet su pastabomis, kurias Uosto direkcija ir krovos kompanijų asociacija išsakė savo gegužės pabaigoje išsiųstame rašte. Su jame išdėstytomis pastabomis ir Klaipėdos savivaldybės administracijos atsakymais į jas galima susipažinti čia.
Parašykite komentarą