Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-07-02 |
Kas gali būti nuostabiau už akimirką, kai gyvai skambant gražiausioms maestro Ovidijaus Vyšniausko dainoms, bus galima palydėti besileidžiančią saulę? Scenos legenda ragina visus romantikai ir gerai muzikai neabejingus klaipėdiečius bei miesto svečius liepos 7 d. ant „Muzikuojančio kelto” denio pažiūrėti, kaip saulė leidžias…
Juk tai Ovidijus sukūrė šlagerius „Išdalinau“, „Žvaigždė rūke“, „Saulė leidžias“, „Nidai“, „Mamai“ ir daugelį kitų dainų, kurias dainuoja gausus būrys Lietuvos atlikėjų.
Na, o jeigu Ovidijus imasi kokios dainos ne kaip kūrėjas, o tik kaip atlikėjas, tai daina suskamba taip, kad jau po to jos niekam neverta perdainuoti, nes geriau nepavyks! Tokia, pavyzdžiui, yra „Mažyte mano“…
Paklaustas, kaip šiandien klostosi atlikėjo kūrybinis kelias, prasidėjęs beveik prieš pusę amžiaus, pašnekovas atsakė, kad nauji kūriniai į galvą ateina kaip niekad mistiškai.
„Anksčiau dažnai būdavo, jog pasiimu į rankas instrumentą, groju, groju, pavargstu, numetu jį į šalį… O dabar, važiuojant naktį namo iš koncertų, galvoje man tiesiog pradeda skambėti naujos melodijos. Anksčiau to nebūdavo. Gal man jas padiktuoja Dievas, o aš tik jas užrašau? Nežinau”, – cituojamas O. Vyšniauskas.
Paprašytas duoti patarimų pradedantiesiems atlikėjams, jis akcentavo, kad svarbiausia sėkmės taisyklė yra tvirtas sprendimas eiti sudėtingu muzikiniu keliu.
„Šis kelias tikrai nėra rožėmis klotas: jauną atlikėją gali neigiamai paveikti puikus startas, garbė, pramogos, pagundos, atbaidyti labai sunkus darbas, nusivylimai, pralaimėjimai. Mano manymu, jei nori būti profesionalu, reikia būti labai tvirtam. Žmonės, esantys ne savo vietoje, patiria ypač dideles kančias, už kurias jis kaltina kitus. Bet jeigu be muzikos tikrai negali, reikia imti jautį už ragų ir nesidaryti į šalis”, – patirtimi dalinosi atlikėjas.
„Džiaugiuosi galimybe koncertuoti ant „Muzikuojančio kelto” denio, kadangi bus galimybė su žiūrovais palaikyti dar artimesnį ryšį. Scenoje niekada neapsimetinėju: ką kalbu – viskas tikra, ką dainuoju – viskas iš širdies … Nesvarbu, ar tai – didelė arena, ar kambarys”, – kalbėjo O. Vyšniauskas.
Parašykite komentarą