Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-05-25 |
Klaipėdos savivaldybei pranešus apie mieste stovėsiančius tris modernius greičio matuoklius, kurie nuolat ir filmuoja, vienam iš „Atviros Klaipėdos” skaitytojų kilo klausimas, ar tai nesikerta su nuo gegužės 25-osios įsigaliojančiu europiniu asmens duomenų apsaugos reglamentu.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) specialistai paaiškino, kad pagal teisės aktų reglamentavimus iš tiesų neturėtų būti kaupiami duomenys tų asmenų, kurie jokių pažeidimų nepadarė, tačiau kartu yra numatyta, jog policija turi teisę uždaviniams įgyvendinti būtinus duomenis rinkti naudodama technines priemones ir šiuos duomenis tvarkyti be duomenų subjekto sutikimo.
Paskutinėmis balandžio dienomis Šiaurės prospekte buvo pastatytas naujausią technologinį žodį atitinkantis stacionarus greičio matuoklis – vienu metu ne tik galintis iki 160 m atstumu užfiksuoti 32 abiem kryptimis važiuojančias transporto priemones, bet ir nuolat filmuojantis.
Per šį mėnesį žadėta pastatyti dar du tokius. Visi jie galės „migruoti” pagal policijos nurodymus.
„Atvirai Klaipėdai” paskelbus šią informaciją skaitytojas Jonas Dirginčius uždavė klausimą: „O jei aš nenusižengiau jokioms eismo taisyklėms, tačiau pageidauju, kad visa asmeninė informacija apie mane, įskaitant automobilio judėjimą, būtų panaikinta iš duomenų bazių ir laikmenų? Ar policija laikysis ES priimto asmens duomenų apsaugos reglamento ir ištrins turimą info apie mano judėjimą mieste?”.
Nors greičio matuokliai yra statomi Klaipėdos savivaldybės lėšomis, jos Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis teigė, kad jais užfiksuotų duomenų valdytojas ir tvarkytojas yra policija.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog šiuo atveju problemos neturėtų būti.
„Kažkada buvo ginčas dėl vaizdo kamerų, kuriomis policija stebi viešąsias vietas. Tačiau tuomet Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija išaiškino, kad jei yra ženklai, informuojantys apie atliekamą vaizdo stebėjimą, tada viskas yra teisėta. Jei kas keistųsi dėl naujojo europinio reglamento, reaguosime į tai ir visi teisiniai dalykais bus sutvarkyti”, – sakė R. Matonis.
VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė paaiškino, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatyta, jog vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises bei laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto, asmens, kurio duomenys tvarkomi, interesai nėra svarbesni.
Tačiau asmenys apie tokį vaizdo stebėjimą privalo būti informuoti, t. y. turi būti nurodyta informacija apie tai, kad vykdomas vaizdo stebėjimas, duomenų valdytojo juridinio asmens pavadinimas ir kodas, jų kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris).
Pasak jos, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nenumato atskiro vaizdo stebėjimo reglamentavimo, taip pat nenumato atskiro asmenų informavimo apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Todėl daroma išvada, kad vaizdo stebėjimo vykdymas galės būti vykdomas tik esant bent vienai asmens duomenų tvarkymo sąlygai, o asmenys turės būti informuojami taip pat ir apie teisinį vaizdo stebėjimo vykdymo pagrindą, vaizdo duomenų saugojimo terminus, turimas duomenų subjekto teises ir kt.
„Vykdant vaizdo stebėjimą pagal BDAR, kaip ir pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, turės būti laikomasi asmens duomenų tvarkymo principų, visų pirma, kad asmens duomenys būtų tik tokios apimties, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie yra tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). Atsižvelgiant į šį asmens duomenų apsaugos principą, neturėtų būti kaupiami duomenys tų asmenų, kurie jokių pažeidimų nepadarė. BDAR yra numatyta asmens teisė reikalauti ištrinti asmens duomenis, tačiau svarbu pabrėžti, kad ji nėra absoliuti. Asmuo turės teisę reikalauti ištrinti asmens duomenis tuomet, jeigu asmens duomenys nebėra reikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi, arba tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas asmens sutikimu ir asmuo sutikimą atšaukia, arba asmens duomenys tvarkomi neteisėtai ir panašiai”, – aiškino specialistė.
Tačiau kartu ji pabrėžė, kad pagal Policijos veiklos įstatymą policija turi teisę uždaviniams įgyvendinti būtinus duomenis rinkti naudodama technines priemones ir šiuos duomenis tvarkyti be duomenų subjekto sutikimo. Šioms techninėms priemonėms priskiriami ir greičio matuokliai. O apie jų buvimą turi būti informuojama atitinkamu kelio ženklu.
Parašykite komentarą