Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-05-20 |
Pasaulis degraduoja, Lietuvos politinė sistema sugriuvo… Tokių šauksmų pilnos pakampės ir geltonojoje spaudoje. Ar iš tikro pasaulis ritasi į bedugnę? Ar Lietuva pradeda išnykti? Man atrodo kitaip.
Mes vis minavojam (barbarizmas) valstybės atkūrimo šimtmetį. O kur buvo Lietuva prieš du tris šimtus metų? Mūsų kaimynai estai ir latviai išvis jokios valstybės neturėjo. O mes vis šaukiam apie garbingą praeitį. Nenoriu vardinti dabarties valstybės laimėjimų, pabrėšiu tik vieną dalyką: prieš dvidešimt metų su mūsų atlyginimais ar pajamomis Europoje nebuvo kas veikti, o dabar ir puodelį kavos gali sau leisti ir lėktuvu paskristi. Tai ne rezultatas, tai rodiklis. O jei palygintume esamus atlyginimus su kelių dešimtmečių senumo, tai daugeliui profesorių ir politikų reiktų užkabinti melagių medalius.
Tenka daryti išvadą, kad panika keliama specialiai, norint atkreipti į save dėmesį ar užsidirbti „kapitalo“.
Pradėsiu nuo prof. Vytauto Radžvilo citatos: „ Mes turime valdžioje žmones, kuriems, deja, tautos ir valstybės likimas pernelyg nerūpi. Ir šitie žmonės negirdi nieko. Jie griauna Vilniaus senamiestį, jie kerta mūsų miškus, jie stengiasi ir yra pasiryžę, kaip ir sovietmečiu, padaryti lietuvių kalbą pamote.“
Vytautas Valevičius: „Gaila, kad nedaugelis žino kitų šalių ar net Lietuvos politinių organizacijų istoriją. Vokietijoje Kohlis, Italijoje Silvio Berluskonis, Prancūzijoje Nikola Sarkozy ir t.t. Ir niekas ten nešaukia, kad politinė sistema griūna. Ji tiesiog apsivalo. Tai – demokratijos privilegija”.
Atrodytų, jog profesoriai iš tikro nieko negali, bet jo žodžius kartoja ir „visagaliai“ politikai. Štai Rolandas Paksas, Europarlamento deputatas norįs įgyvendinti lyg ir naujus dalykus, todėl tam kuria naują politinį judėjimą ir sako: „Pagrindinis tikslas – kad Tauta sukurtų tokią valstybę, kokią būtų negėda palikti ateities kartoms. Tautinę valstybę. Kalbant apie skaldymą, turiu pasakyti, kad judėjimas (jo pavadinimas bus „Šaukiu aš Tautą“) bus viršpartiniu judėjimu. Jį atras ir partijos, palaikančios stiprios nacionalinės valstybės idėją, Tautą, kalbą, mūsų istoriją, mūsų tradicijas, sprendimą neišnykti globalistiniame pasaulyje. Tai bus atviras judėjimas visoms partijoms bei žmonėms”.
Taigi, turim gąsdintojų ir turim gelbėtojų, kartu su Petru Gražuliu. Tik man vis kirba klausimas, kodėl dabar ir ką jie darė anksčiau?
Kam reikalingas naujas „judėjimas“, kai senas dar vis yra? Kodėl reikia bijoti to, prieš ką nieko nedarai?
Tokių pagalbininkų prieš rinkimus randasi aibės.
Paskaičius Viktorą Uspakich rodos, kad angelai grįžo ant žemės. O čia dar pažymos iš VSD. Rodosi, kad tai naujos technologijos?
Mūsų laikais sunku stipriai ką nors paslėpti. Štai savo „Facebook” randu mintį, kurią cituoja Laimontas Dinius: „Nieko nėra lengviau, kaip „susitvarkyti” su bet kuria oponuojančia jėga, jeigu ji linkusi į įtarumą ir priešų paiešką tarp savų, vidinę saviplaką ir vidinę konkurenciją, primenančią kovas be taisyklių. Bet kokioje krizinėje situacijoje įmeti tam tikrą informaciją, įstumi į gandų, dviprasmybių ir nepasitikėjimo lauką, sukeli iliuziją, kad perlipus per vienus ar kitus „lavonus” bus galima patiems atrodyti geriau ir pasiekti kokių nors teigiamų rezultatų. Ar bent krizės suvaldymo. O viešojoje erdvėje imamasi procedūros „kiekvienas už save”. Kiršini ir ramiai sau stebi iš šalies, kaip buvę oponentai ar konkurentai susinaikina patys“.
Dabar lieka pagalvoti apie Liberalų sąjūdį, konservatorius, Darbo partiją. Vidujinė graužatis yra net įtakingesnė griaunant politinę organizaciją nei išorinės pažymos. Ji ėda net tuos, kurie netiki mūsų parsiduodančia spauda ar televizija.
Gaila, kad nedaugelis žino kitų šalių ar net Lietuvos politinių organizacijų istoriją, net ir senos demokratijos šalys neišvengia panašių dalykų. Vokietijoje Kohlis, Italijoje Silvio Berluskonis, Prancūzijoje Nikola Sarkozy ir t.t. Ir niekas ten nešaukia, kad politinė sistema griūna. Ji tiesiog apsivalo. Tai – demokratijos privilegija. Totalitariniai režimai to nesugeba dėl savo esmės.
Kiek apibendrintai galiu pastebėti, jog politinės partijos ar organizacijos periodiškai atsinaujina. Kaip kai kurios gyvūnų rūšys keičia savo odas. Tai natūralus procesas. Svarbu, kad ta kaita nesugriautų kūno, nes be politinės struktūros negali būti valstybės, kurios kol kas labai reikia.
Kvailo ir arogantiško pseudo intelektualo rašliavonės.
Ankstesni bandymai įžeidinėti studentus ir vadinti iškilius Lietuvos filosofus kvailiais, tai tik eilinė agonijoje paskendusio marksisto būsena.
Pradedant iš toliau : valstybė-tai visuomeninė forma, kuri nepriklausomai nuo politinės priklausomybės ir santvarkos.turi laikytis visoms valstybėms vienodų valdymo taisyklių .Nesilaikant tų taisyklių, prasideda valstybinė krizė. Kiekviena valstybė susideda iš jos piliečių ir jų poreikių. Tų poreikių patenkinimui, valstybės piliečiai turi kartu prisiimti pareigą ir už savo veiksmus ,atsakomybę kas ir patvirtinama konstitucijoje. Konstitucijos palaikymui primami įstatymai, kurių veikimas privalo būti visiems vienodas, be jokių išimčių.Valstybės ir jos piliečių gerovės augimui yra primamos gairės. Tų tikslų įgyvendinimui valstybės valdymo organams į pagalbą sukuriami susivienijimai, kuriuose susiburia piliečiai vienijami vienodos vizijos, kokiu būdu pasiekti valstybės gerovės.Čia nenagrinėsime įstatymų leidybos, valdymo struktūrų, biurokratinio aparato.
Čia tik teorija, be jokių prielaidų ir galimų vinguriavimų mūsų valstybės labirintuose. O natūroje vaizdas kur kas liūdnesnis, nes kartais aplinkybės priverčia nusiplauti grimą, kuris slėpdavo ir dar ir dabar slepia piktžaizdes, iškreiptas grimasas. Slepia partijų tarpusavio kovas dėl vietos prie auksinio lovio. Skelbiamos gairės siekimui valstybės gerovės ,tėra tik imitacija veiklos, blogiausia yra tai, kad skelbiami tikslai skiriasi tik žodžių tvarka. Niekas neneša atsakomybės už sprendimus ir net nebando to suvaidinti. O kam, kad paskui tau užsidarytų galimybės meluoti ir nebegalėtum persėsti ant kitos minkštos kėdės. Nebeliko jokio ryšio , nei tiesioginio, nei grįžtamo, tarp visuomenės ir valdžios atstovų. Savivalda tik apgaulė. Jeigu savivalda sugebėtų skelbimuką pasikabinti miegamajame ir tik patvirtintų pakabinimo,t.y. skelbimo faktą, neliktu jokių kliūčių savo veiklai vykdyti, taip, kaip jai geriau. Šiandiena Lietuvoje politinė situacija tampa niekinė, nes nematyti vedlių į taip vadinamą gerovę. Net kandidatai į prezidentus falšyvi, kurie tik per rinkiminę kompaniją pradeda vaidinimą, kokie jie kovotojai už geresnį rytojų. Juos į scenos priekį stumia lėlininkai, garbės troškimas. Šiandiena per TV-jas vyksta ne vienas forumas, bet kur grįžtamas ryšis, kuris parodytu tokio forumo naudą, nes šuns balsas dangun neina. Tai ir yra tikrovė, nuo kurios bėga emigrantai, nes spalvingą kortų namelį nupučia net silpnas vėjelis. Lietuvoje nenagrinėjamos priežąstys, sukeliančias blogas pasekmes ir tų priežąsčių tuo pačių niekas nepašalina. Tokios priežąstys tampa valstybės fundamentu. Ir tampa labai madinga ištraukti kokią problemą ir parodyti, kad ji sprendžiama. Taip yra su švietimu, vaikų ir suaugusių tarpusavio teisėmis ir pareigomis
Iš dalies sutinku. Gal nereikia perdėm teoretizuoti, nes gyventojai politiką supranta skirtingai. Vieta prie lovio – gatvės žargonas. pabandykite pats vertinti valstybės ar bendruomenės galimybes dešimt, dvidešimt metų į priekį. Ne kiekvienas tesugeba. O tai politikų darbas.
kol kas tiek. Ačiū už pastabas
skaitau ir nesuprantu, kaip galima filosofo Vytauto Radžvilo citatą, kurioje jis teigia, kad tautos ir valstybės likimas tiems, kurie yra valdžioje nerūpi. Sekančiame sakinyje pavyzdžiais išsako prastą, netinkamą valdžios darbą; griauna senamiestį, kerta miškus, o lietuvių kalbą pavertė į pamotę įvardinti, kad ją išsakęs yra gąsdintojas. Gąsdintoju ir gelbėtoju vadina ir politiką R. Paksą. R. Paksui dar ir kaltinimus išsako, kodėl dabar, o ką veikė anksčiau. Nors vėliau pats ir atsako, kad politinės partijos ir organizacijos periodiškai apsivalo. Kodėl Vytautas elgiasi taip keistai, žino atsakymą, tačiau klausia. Tiesa, dar rašo, kad senosios demokratinės šalys nešaukia, kad griūva politinė sistema, o Lietuvoje matyt šaukiama, bet kas šaukia iš straipsnio nesupratau, galimai, turiu vadovautis kažkokiomis ekstrasensinėmis jėgomis ir griovėjais numatyti V. Radžvilą, R. Paksą, P. Gražulį. Nesupratau, kas iš tikro gąsdina Lietuvos visuomenę – Vytautas Valevičius ar jo išvardinti politikai, filosofas?