Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-04-27 |
Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra parengusi miesto ribose esančių Žardės ir Purmalių piliakalnių tvarkybos projektus ir tam skyrusi finansavimą, tinkamai sutvarkyti piliakalnius trukdo valdininkų nesusikalbėjimas su Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus specialistais.
2017 m. rugsėjį ant Žardės piliakalnio pirmą kartą buvo surengta rudens lygiadienio šventė. Ją planuojama padaryti tradicine. Palmiros Mart nuotr.
Pastarieji reikalauja, kad Savivaldybė abiejų piliakalnių žemę įteisintų kaip savo nuosavybę, tačiau miesto vadovai to daryti neketina: „Atvira Klaipėda” apie šį konfliktą jau rašė ne kartą.
Penktadienį kartu su piliakalnių tvarkybos projektus parengusiais bendrovės „Vakarų siluetas“ architektais ne pirmą kartą vykusiame pasitarime ir vėl nieko konkretaus nuspręsta nebuvo – tai „Atvirai Klaipėdai” patvirtino pasitarime dalyvavusi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.
„Situacija nėra išsisprendusi, bet ji yra sprendžiama įvairiais lygmenimis”, – sakė valdininkė. Jos teigimu, dėl užsitęsusio konflikto su paveldosaugininkais ir miesto meras, ir administracijos vadovybė lankėsi KPD Vilniuje, susitiko su jos vadovais.
„Departamento direktorė Varnaitė pažadėjo tą klausimą spęsti, nes mato, kad yra reglamentų kolizija”, – komentavo E. Mantulova. Pasak jos, departamentas ėmėsi inicijuoti būtinų teisės aktų pakeitimą, bet šis procesas gali užtrukti.
„Departamentas nuėjo tuo keliu, kad reikia keisti kažkokį archeologijos reglamentą, bet norint pakeisti teisės aktus, laiko reikia daug, teisės aktas turi būti įvertintas ekspertų. O mūsų projektuotojai negali tęsti darbų, nes negavę iš KPD sąlygų, negali iš „Info statybos” gauti statybą leidžiančio dokumento”, – biurokratinių procedūrų vingrybes aiškino E. Mantulova.
Todėl, siekiant procesą paspartinti, Savivaldybės administracija penktadienį apsisprendė dar kartą prašyti paveldosaugininkų derinti sąlygas, lygiagrečiai bandydama spręsti ir piliakalnių žemės valdymo klausimą su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT). E. Mantulovos teigimu, iš NŽT yra gautas tik sutikimas leisti tvarkyti piliakalnius, bet jis nėra tolygus žemės valdymo teisei.
Į „Atviros Klaipėdos” žurnalistės klausimą, ar Savivaldybės administracijai galiausiai neteks įgyvendinti paminklosaugininkų reikalavimo įteisinti piliakalnių žemę kaip savivaldybės nuosavybę, E. Mantulova atsakė: „Pagal galiojančius teisės aktus, jei juos skaityti visiškai paraidžiui, neieškant, kaip juos interpretuoti, tai jis (KPD – aut pst.) gali būti laikomas teisiu”.
2017 m. rugsėjį ant Žardės piliakalnio pirmą kartą buvo surengta rudens lygiadienio šventė. Ją planuojama padaryti tradicine. Palmiros Mart nuotr.
Kartu ji pateikė Salantų (Imbarės) piliakalnio sutvarkymo pavyzdį, kai esą Kretingos rajono savivaldybė neįteisino žemės nuosavybės, o turėjo tik analogišką NŽT sutikimą, kokį turi ir klaipėdiečiai, bet jiems buvo suteikta teisė piliakalnį sutvarkyti.
„Tai visiška analogija su mūsų atveju, todėl, kol laukiame rezultatų iš KPD dėl reglamento pakeitimo, bandome kažkokius judesius daryti. Maža, kaip susidėlios pasjansas”, – vylėsi administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Mėnulio miestas Klaipėda,
Saulės miestas Šiauliai.
Atstatysim kryžiuočių sugriautą tvirtovę,
Ir sugrįš į Tėvynę Lietuvos vaikai…. ..