Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-04-13 |
1996 m. Klaipėdoje gyveno 201 577 gyventojų. 2006 m. – 178 380, o pernai mieste beliko 151 309 žmonės. Taip skelbia Statistikos departamentas. Kas toliau?
Martyno Vainoriaus nuotr.
Ar reikia tik stebėti blogėjančiu miesto demografinių rodiklių pokyčius ir laukti, kol Klaipėda nebeteks didmiesčio statuso, ar skelbti SOS signalą?
Į Norvegiją prieš keletą metų išvykusi mano kaimynų šeima paprašė sužinoti, į ką Klaipėdos savivaldybėje galėtų kreiptis dėl jiems rūpimų klausimų, jei galutiniai apsispręstų sugrįžti. Bandžiau jiems padėti, nes neabejojau, kad iš Savivaldybėje dirbančių daugiau nei pusė tūkstančių tarnautojų bent vienas bus tas, kuris užsiims miesto tuštėjimo problemomis ir žino, kas aktualu norintiems sugrįžti. Bandžiau sužinoti tokio Savivaldybės specialisto kontaktinius telefono nr. ar el. p. adresus…
Deja, gal ir jūs skaitydami mano rašinį nustebsite, tačiau Klaipėdos savivaldybėje nėra nei specialisto, nei skyriaus, nei informacijos apie miesto demografinę situaciją, emigracijos stabdymo problemas.
Pradėjus toliau domėtis, supratau , kad savivaldybė jau ne vieni metai daug apie šią problemą kalbama, tačiau konkretūs darbai nevykdomi. O klaipėdiečių skaičius toliau mažėja.
Tiesa, dedama vilties į „Mėlynojo proveržio“ strategiją, kurią įgyvendinus iki 2030 m. Klaipėdoje turėtų padaugėti net 40 000 gyventojų…
Kadangi miesto meras vis kviečia miestiečius reikšti savo pilietinę poziciją, idėjas miesto naudai, nutariau pabandyti pasiūlyti idėją Klaipėdai – vieną Jūros šventės dieną skirti ir pavadinti „Emigrantų diena“.
2017 m. gruodžio 9 d. parašiau merui laišką, siūlydama šią savo idėją. Tik po 4 mėnesių sulaukiau atsakymo ir pasiūlymo dalyvauti susirinkime, kuriame bus diskutuojama apie šios idėjos įgyvendinimo galimybes.
Susirinkime dalyvavo savivaldybės tarybos narys Vytautas Čepas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova, Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vedėja Jurgita Činauskaitė-Cetiner, VšĮ „Klaipėdos šventės” direktorius Romandas Žiubrys , Kultūros skyriaus vyr. specialistė Raimonda Mažonienė ir kiti.
Mano idėjai kategoriškai nepritarė R. Žiubrys, nors buvo žadėjęs pasitarti su kūrybiniu Jūros šventės organizavimo kolektyvu ir įvertinti galimybes organizuoti specialius renginius šiais tikslais. Jokių kitų idėjų, pasiūlymų jis nepateikė…
J.Činauskaitė-Cetiner pranešė gerą naujieną, kad numatoma koordinatorės, ryšiams su išvykusiais, darbas.
R. Mažonienė žadėjo rūpintis Klaipėdos savivaldybės internetinės svetainės puslapio emigracijos tema sukūrimu.
Vienintelis V. Čepas bei administracijos direktoriaus pavaduotoja E. Mantulova domisi ir ieško galimybių eilinės klaipėdietės pasiūlytai idėjai įgyvendinti. Tai nuteikia optimistiškai turbūt ne tik mane, bet ir kitus klaipėdiečius, kurie trokšta savo miesto klestėjimo.
beabejo, uzbetonuos Vite bei statybiniku prospekta paleis sunkuji transporta 2 m nuo langu. ir tikisi kad visi dar labiau nores cia gyventi.. viesa paslpatis del ko dauges: del pigios darbo jegos is ukrainos ir kinijos. Klaipeda taps sovietinis proletariato ir baraku miestas be kulturos.
Lapkričio 13-ąją ,,MĖLYNĄJĮ PROVERŽĮ“ turėjom,
Klaipėdos kiemus vanduo užliejo.
Kas dabar man atsakys !
Ar Dubysos gatvę vėl užpils ?