Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-04-05 |
Trečiadienį palangiškiai ir miesto svečiai Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje turėjo retą progą bent virtualiai pasivaikščioti po XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Palangą. Čia buvo pristatyta visą mėnesį veiksianti senų fotografijų bei žemėlapių paroda „Dingusi Palanga“, skirta penktą kartą minimai miesto gimtadienio šventei.
Ekskursiją po dingusią Palangą vedęs Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys ją pradėjo ir pabaigė supažindindamas su žemėlapiais: 1899 m. datuojamu ne tik pastatus, tvenkinius bei takus, bet ir želdinius vaizduojančiu Birutės parko planu „Parc de Polangen“, beveik tuo pačiu metu nubraižytu Palangos planu, iš kurio aiškiai matyti, kur buvo grafų žemės, kur – miestiečių sklypai ar žemės plotai galimai pardavimui, kokia buvo miestelio struktūra. Įdomu buvo palyginti šį brėžinį su praėjusio amžiaus vidurio miestą vaizduojančiu iš atminties 2007-aisiais palangiškio Zenono Vainoro nubraižytu jo vaikystės (1944-1946 m.) Palangos planu.
Ekskursiją po dingusią Palangą vedė Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys. Livijos Grajauskienė nuotr.
Išskirtinio dėmesio sulaukė skvero priešais medinę Palangos bažnyčią panoraminė nuotrauka, 2007 m. Kęstučio Demerecko sudėta iš dviejų 1890 m. Paulinos Mongirdaitės, Palangoje dirbusios pirmosios Lietuvoje fotografės moters, nufotografuotų skvero ir bažnyčios vaizdų.
Aptarta tiesiog neįtikinamai vandeninga Rąžė, palangiškių pagal žemaitiškąsias tradicijas vadinama Ronže, ant kurios krantų matėsi joje skalbinius skalaujančios moteriškės ir braidantys vaikai.
Birutės parko vartai. Latvijos armijos Zemgalės artilerijos pulko raiteliai ir kareiviai. Iš Jolantos Aboltins kolekcijos
Tiesiog šiurpiai atrodo nuotrauka, kurioje užfiksuotas Palangos centras po didžiojo 1938-ųjų metų gaisro, nušlavusio net 300 sodybų. Čia pat – ir gaisro „kaltininko“, senojo klebonijos pastato nuotrauka. To meto spauda rašė, kad gaisras 1938-ųjų gegužės 10-ąją kilęs todėl, kad besirengiant sutikti vyskupą klebonijoje kūrentos krosnys per neapsižiūrėjimą perkaito ir dėl netvarkingų dūmtraukių kilo gaisras. Pasak K. Rudžio, gaisras taip smarkiai išplito dar ir todėl, kad užsiliepsnojo klebonijos palėpėje laikyti archyvai ir stipraus Šventosios link pūtusio vėjo nešami degantys ant aplinkinių namų stogų krentantys popieriaus gniužulai suveikė lyg padegamosios bombos.
Namas Palangoje, Vytauto gatvėje. Autorius nežinomas. XX a. 4 dešimtmetis. Iš Palangos viešosios bibliotekos fondo.
Kolekcionierius Saulius Žulkus parodai pristatė patį „šviežiausią“ eksponatą – neseniai surastą 1886 m. balandžio 5 d. datuotą nuotrauką, kurioje matyti, kaip XIX a. pabaigoje atrodė progimnazijos pastate įsikūrusios pravoslavų cerkvės interjeras.
Tiškevičių rūmų pastatas iš pietvakarių pusės. Paulina Mongirdaitė. 1905. Iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fondo, Tado Grinevičiaus kolekcijos.
Nemažoje dalyje kolekcinių nuotraukų užfiksuoti svarbūs istoriniai įvykiai – pavyzdžiui, 1920 m. prie Birutės parko vartų nufotografuoti Latvijos armijos Zemgalės artilerijos pulko raiteliai ir kareiviai, tais metais saugoję Latvijos-Vokietijos sieną Palangoje ir 1921 m. kovo pabaigoje į Palangą įžengę Lietuvos kariuomenės pulkai.
Vyresnieji parodos lankytojai dalijosi prisiminimais ir apie jau nebesančius pastatus, pavyzdžiui, prieš kiek daugiau nei pusę amžiaus Palangos centre stovėjusią, tiesa, tada jau apleistą sinagogą.
Parašykite komentarą